Kovo 16 d. – Knygnešio diena. Jurgio Bielinio, vadinto knygnešių karaliumi, gimtadienis. Taip buvo išreikšta pagarba žmogui, 32 metus nešusiam draudžiamą spausdintą lietuvišką žodį.
Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuvoje prasidėjo lietuviškų spaudinių kontrabanda. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, kurias numatė rusų įstatymai. Vėliau, kai buvo pradėti leisti laikraščiai ir prasidėjo griežta agitacija prieš valdžios rusinamąsias priemones, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti „nusikaltėlius“, konfiskuoti bei deginti raštus. Žandarai savo darbą atliko itin uoliai: 1891–1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 718 lietuviškų knygų ir laikraščių, 1900–1902 m. – 56 182. Į tą skaičių neįtrauktos tos knygos, kurios buvo rastos ir konfiskuotos visoje Lietuvoje.
Knygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos fenomenas, patriotinė veikla, nukreipta prieš lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų. Knygnešys yra sunkiai išverčiamas į kitas kalbas žodis.
Minint Knygnešio dieną, Gruzdžių gimnazijos Šakynos skyriaus pradinių klasių mokiniai atvyko į edukaciją „Knygos gyvenimas“. Šakynos bibliotekos bibliotekininkė mokiniams pasakojo apie Šakynos krašto knygnešius, knygos reikšmę žmogui, minėjo, kad Šakynos mokykloje mokėsi ir šakyniečio knygnešio Ignaco Normanto anūkai ir proanūkiai. Pasiūlė savo rankomis pasigaminti knygutę, pateikė pavyzdžių, kad knygelės gali būti įvairių formų ir dydžių ir turėti savų paslapčių.
Moksleiviai entuziastingai ėmėsi knygelių gamybos. Pasibaigus edukacijai visi turėjo spalvotas savo rankomis sukurtas knygutes ir planavo, ką jose parašys ar nupieš.
Zina Keturakytė,
Šakynos bibliotekos bibliotekininkė
