„Fotografija yra tylos menas, bet aš jį bandau įgarsinti…“
Fotomenininkas Remigijus Treinys
Šie žodžiai idealiai tinka apibūdinti Šakynos bibliotekoje liepos–lapkričio mėn. eksponuojamai Šiaulių r. Voveriškėse gyvenančio Algimanto Jasiniausko nuotraukų parodai „Gamtos ir poezijos pliūpsnis“. Kiekviena nuotrauka „įgarsinta“ šiaulietės kūrėjos Vilijos Mickienės eilėmis, tarsi, pasakoja kiekvieno užfiksuoto vaizdo istoriją, mintį. Iš nuotraukų galima suprasti, jog autorių žavi jūros vaizdai. Jis sugeba užfiksuoti tą trumpą, bet įspūdingą akimirksnį, kuris antrą kartą jau nebepasikartos.
Paroda Šakynos bibliotekos lankytojus, džiugina savo estetika, eilės kviečia susimastyti ir (galbūt) kitaip pažvelgti į matomą vaizdą.
Už pagalbą rengiant parodą biblioteka dėkinga Voveriškių bendruomenės pirmininkei Ritai Cecervovei, Šakynos bendruomenės pirmininkei Saulei Kreimerienei ir Voveriškių mokyklos bendruomenei, kuri yra šių nuotraukų saugotoja.
Šakynos bibliotekos bibliotekininkė Zina Keturakytė
Nuotraukoje – Foto darbų autorius Algimantas Jasiniauskas ir Šakynos bibliotekos bibliotekininkė Zina Keturakytė prie parengtos parodos „Gamtos ir poezijos pliūpsnis“. 2021 m.
PUŠYS DUKROS
Tylu , ramu
Ir bangos ošia.
Išeina dukterys žvejų
Pasižiūrėt to grožio.
Jos lydi valtis akimis
Į žydrą jūrą.
Ir kalbasi su bangomis,
Į tolį žiūri.
Kai nesulaukia jos žvejų,
Krante sustingsta.
Ir graudžiai verkia gintaru,
Pušim pavirsta.
Kiek ten pušų pajūryje,
Kaip daug dukrelių.
Jos laukis šimtmečiais tenai
Savų tėvelių.
BĖGU AŠ Į JŪRĄ
Bėgu aš į jūrą,
Bangom skelbiu karą.
Tegul jos pažiūri
Į mane dar kartą.
Bėgu aš į jūrą
Kojom bangą siekiu.
O vakarė saulė
Žarą tolyn plieskia.
Dažo mano skruostus
Ir bangas geltonai.
Tyliai atsistoju
Aš saulutės fone.
Pėdsakas palieka
Kopose auksinėse.
Glosto mano plaukus
Spinduliai šilkiniai.
TIKĖJIMAI IR NE
Keisti pasauliai, dar keistesni žmonės
Kas tikra kartais rodosi migla.
Vieni dar tiki, kiti parmazonai
Akis užmerkia ateitin deja.
Keisti saulėlydžiai, dar keistesnės aušros.
pabėgusi iš prieblandos nauja diena.
Ar saulė glostys, ar mėnulis saugos
Stebuklais švytinti tikėjimo galia.
Vieni dar tiki, kiti parmazonai
Pakibę tarp būties ir ateities.
Tad viens kitu tvirtai tikėkim žmonės,
Prasmė tame kiek turime vilties.
LENKTYNĖS
Žaidžia lenktynes pasauliai,
Skubina ateitį žmonės.
Stokit, pažvelkit į saulę,
Nerimą meskit į šoną.
Pinkit kantrybės vainiką,
Paukščio stebėkit klajonę.
Vienas kitam duokit ranką.
Pildykit savo svajonę.
Neikit lenktynių po saule
Ir neskubėkite žmonės.
Koks nuostabus šis pasaulis,
Lyg spalvingiausia dėlionė.
GINTARO TAKAS
Aukso takas veda ne į rūmus,
Į gyvenimo klajones ir viltis.
Stebuklingas gintaro orumas
Vandeniu užgožia paslaptis.
Ilgas takas ir gamtos gaivumas,
Gludintas per amžius mintimis.
Paslaptingas gintaro skaidrumas,
O krante palikęs keistas ilgesys…
JŪRA ŠNARA
Skuba bangos didelės-mažytės
Lyg apvilgtas vientisas apklotas.
Nori jos žuvėdrą pasivyti,
Nuo skubėjimo dangus rasotas.
Šluosto prakaitą raibu apklotu
Ir bangelė vėl bando nerti.
Neša savo naštą gan kuprotą,
Jūra sunkumus padės ištverti.
Prausia bangos, prakaitą nušluosto
Leidžia pailsėt, atsigaivinti.
Lyg sena, pavargusi siuvėja
Vis darbuojas nesudėjus bluosto.
ĮRĖMINO
Lyg dylantį, išblukusį apsiaustą,
Gyvenimas įrėmino ilgam.
Būties ir praeities saitu sukaustė,
Likimui – gal laukimui paliktam.
Įrėmino, sudiržusiomis linijomis raižė,
Kas buvo praeity sugrįš iš nebūties.
Likimas jau paliko savo braižą,
Tad ateitis nauju tikėjimo taku lydės.
METŲ NAŠTA
Gyvenimas padaro savo,
Jis išpina ilgas kasas.
Pakaušis plikas aprasavo,
Šiek tiek subrendome jau mes.
Nors smilkiniai dar nepabalo
Ir mintys padrikos klajoja po dausas.
Nuplausim prakaitą mes savo
Ir nersim per gyvenimo bangas.
Gyvenimas lai daro savo,
O mes klajosime drauge.
Kol smilkiniai dar nepabalo,
Dalinsimės pilnatve ir darna.
JŪRA PUOTAUJA
Nusiprausė, panardė tarp bangų,
Pagaudė saulės zuikučius.
Pačiupo vėrinį papuoštą gintaru
Ir ėmė kviesti ji svečius.
Staiga pakėlė jūra puotą,
Pasidabino gan gražiai.
Užsimetė ji skraistę nėriniuotą,
Išsikedeno vėjyje plaukai.
Ji dūko, šoko lyg pašėlusi;
Net džiūgavo visi svečiai.
Į šalį nusimetė ji gintarinį vėrinį,
Ir vakarop išėjo saulė išdidžiai.
SUGRĮŽIMAS
Sugrįžtu ir pėdsaką palieku,
Ne aksomo kilimu, deja.
Likimas akmenų pamėto,
Atskubu iš niekur aš slapčia.
Atropoju, žemė gaivą mėto
Ar sutiksiu artimą kada.
Gal ir būsiu kartais pastebėtu
Klausimas ar bus svarbu tada?
RIBA
Likimas nubrėžia mums ribą
Dangus, vanduo, krantinė.
Žuvėdros primena per audrą
Čia Baltija, čia jūra gintarinė.
Kai vėtros žarsto po smiltelę
Paliekam pėdsaką įmynę.
Prie horizonto bangą skelia
Atžymi ribą kraštutinę.
Gamta užbrėžia rimtą ribą,
Dangus, vanduo, krantinė.
Gyvenimus visus įrėmina,
Šiame krašte prasideda tėvynė.
ĮVAIRIASPALVIAI
Įvairiaspalviai esame visi
Skirtingos mintys ir darbai.
Vieni nugludinti – geri,
Kitų užaštrinti jausmai.
Įvairiaminčiai mes keisti,
Svajonės lanko gan dažnai.
Darbai pradėti ir baigti,
Spalvingi net gyvenimo keliai.
Įvairialypiai išvaizda ir mintimis,
Dar žavi mus gamtos kerai.
Pabirę po beribiu dangumi,
Ne šiaip sau ir ne padrikai.
MAUDYNĖS
Džiaugsmo pliūpsnį išskirtinį
Pagavau aš iš gamtos.
Prasidėjo vėl maudynės,
Pasislėpsiu už bangos.
Papliuškensiu, nusiprausiu
Atsigausiu po kaitros.
Džiaugsmo gurkšnį pasisemsiu,
Bangos gaivumu alsuos.
LAISVĖS GENAS
Manyje gyvena laisvės genas,
Paslėptas už užraktų kelių.
Kurt pasauliui gėrį yra menas,
Tik be šito geno negaliu.
Taip kas metai atveriu po vieną
Užraktą rūdijantį laike.
Ir artėju aš prie savo geno,
Čiupsiu ir nešiosiu širdyje.
Išdalinsiu jį visam pasauliui
Kad laisvai klajotų svajose.
Dar saujelę žersiu skaisčiai saulei
Laisvė sužėrės spinduliuose.
Turime visi po šitą geną,
Paslėptą giliai ir tamsoje.
Neškime į šviesą jį po vieną.
Būkime laisvi, mes visada.
DŽIAUGSMO PLIŪPSNIS
Neįpareigoju nieko
Saulės, žemės, nei vandens.
Aš nuo rūpesčių pabėgu
Vėjas plaukus lai kedens.
Neprisirišu prie nieko
Gaivinuos purslais vandens.
Tegul bangos pliūpsnius mėto
Tol kol sąmonė aptems.
Nežadu aš niekam nieko,
Lai džiaugsmu visi gyvens.
Laimė niekur nesimėto
Meilė niekad nepasens.