„Poezija – tai sielos kalba. Vieni ją mėgsta, kiti – ne. Ir kaip įtikinti tą nemėgstantįjį, kad poezija – tai sielos kalba, kuri dažnai pasako tiek daug! Ne tik apie žmogaus, bet ir apie visos tautos būseną. Kartais poeto lūpomis, regis, kalba visas pasaulis, kartais, atrodo, šaukia pati žemė“.
J. Mačiukevičius
Kovo 23 d. Ginkūnų bibliotekoje buvo paminėta Pasaulinė poezijos diena – vyko muzikinė-literatūrinė valanda „Poezija kalba gyvenimą“. Savo kūrybos eiles skaitė Ginkūnų S. ir Vl. Zubovų progimnazijos mokytoja, Šiaulių miesto literatų klubo „Verdenė“ narė Zita Urbietienė. Skambėjo eilės, sukeldamos begales pačių įvairiausių emocijų. Tai išgyventi, išmylėti, nuoširdžiai perteikti eilėraščiai, kurių klausantis ne vieną iš klausytojų aplankė patys geriausi jausmai. Lyrines pauzes užpildė skambūs gitaros akordai, kurias atliko Lietuvos krikščioniškojo fondo vadovas Valdas Vaitkevičius. Poezijos žodžiai kartu su gitaros garsais sukosi bibliotekos erdvėje ir biro į susirinkusiųjų širdis.
Bibliotekoje parengta Romualdos Katauskaitės iliustracijų Zitos Urbietienės eilėraščiams paroda „Laikas ir eilėraščiai“.
Renginio dalyviai buvo pakviesti į kūrybinį procesą – pabūti poetais. Reikėjo iš pateikto vieno žodžio PAVASARIS sueiliuoti savo mintis.
Tądien bibliotekoje tapo dar šviesiau nuo poetinio žodžio ir užburiančių muzikos garsų. Poezijos ir muzikos dermė sukūrė nepaprastai šiltą atmosferą. Gražu. Prasminga. Tikra. Ištartas poezijos žodis, nuskambėję muzikos kūriniai, leido pajusti žmogišką artumą, bendravimo džiaugsmą, tikrumą, kurio taip stinga šiandienos permainingame pasaulyje.
Paskutinis popietės akcentas – pasimėgauti muzika po atviru dangum, išbandyti lauko muzikos instrumentą, esantį aikštelėje prie mokyklos. O kokie ausiai malonūs garsai pasigirdo, kai užgauni tuos spalvotus klavišus!
Tądien ilgam neužvėrėme bibliotekos durų. Tik sakome AČIŪ visiems ir trumpam SUDIE… Iki kitų susitikimų!
Rimvida Linauskienė,
Ginkūnų bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
