Kažkam Gilvyčiai – užkampis baisiausias,
Kai kam – kampelis menkas miško pakrašty,
O man Gilvyčiai – pats brangiausias kraštas,
Čia atiduotos jėgos, čia man visi savi…
Genovaitė Ruzgienė
Gilvyčių kultūros namų salės languose veikia Gilvyčių bibliotekos parengta Jolantos Gimbutienės-Bražaitės, gimusios ir užaugusios Gilvyčiuose, tapytų paveikslų paroda „Atgal į Tėviškę“.
„Būdama 40 susirgau. Kad galėčiau nustumti blogas mintis, pradėjau svajoti apie tapybą. Svajonėms ir mintims susidėlioti prireikė dešimties metų. Sulaukus 49 m. prasidėjo pirmieji bandymai. Šeima tam pritarė, skatino susirasti mokytoją. Suradusi skelbime Beno Alejūno studiją, tai yra jaunas, profesionalus menininkas, prasidėjo pirmosios pamokos: viskas nauja, spalvos, teptukai, drobė. Prasidėjo mano tapybos kelionė, pajutau širdimi, kad man labai gera eiti savo svajonės link. Jau keturi metai kaip tapau, važiuoju į tapybos studiją. Tapau visokių motyvų paveikslus. Pasitariu su savo mokytoju. Esu laiminga atradusi save tapyboje. Visada žinojau, kai užsidaro durys, reikia žvelgti į langus“, – apie savo kūrybos pradžią kalbėjo autorė.
Parodą apžiūrėti kviečiame iki balandžio 16 d.
Ona Juškenienė,
Gilvyčių bibliotekos bibliotekininkė
