Keliaujančio katino kronikos / Hiro Arikawa. – [2021]. – 254, [1] p.
Pasakojimas apie jautrią katino ir žmogaus draugystę. Tai istorija yra apie gerumą, pasiaukojimą ir besąlygišką meilę, priminimas, kad net ir mažiausios smulkmenos gali suteikti laimės.
Nana išsiruošė į kelią. Kadaise laukinis katinas, dabar jis patogiai tupi ant priekinės sidabrinio furgono sėdynės greta savo šeimininko Satoru ir žvelgia pro langą į besikeičiančius pribloškiamo grožio Japonijos vaizdus. Satoru jam nepaaiškino, kodėl reikėjo leistis į šią kelionę, bet Nanai nelabai ir rūpi: kad ir kiek ilgai, kad ir kaip toli keliautų, jam svarbiausia – kad šį nuotykį patirs kartu su savo žmogumi. Tačiau, įpusėjus kelionei ir aplankius tris senus Satoru draugus, Nana ima nuvokti, koks tikrasis jų kelionės tikslas ir kaip stipriai tai galų gale pakeis jųdviejų gyvenimus.
Romano skaitytojai į istoriją žvelgs sarkastiškomis katino akimis. Tačiau neapsigaukite. Šalia linksmų pastebėjimų laukia ir priminimas, kad ne visada gyvenime viskas klostosi taip, kaip norisi. Susitikdamas su senais draugais Satoru pasineria į prisiminimus. Jam nutiko gerų ir blogų dalykų. Buvo nepaprastų draugysčių, pavydo ir meilės. Kai kurie atsiminimai prajuokins, kiti privers nubraukti vieną kitą ašarą ir galiausiai atskleis, kur link traukia Satoru.
Keliaudama porelė sutinka ūkininką, kuriam atrodo, kad katės skirtos tik pelėms gaudyti. Vyrą, kurį paliko keturkojus mylinti žmona. Jiedu aplankys ir porą, kuri valdo gyvūnams draugišką pensioną. Tačiau, kur veda kelionė ir kodėl visi taip domisi Nana? Katinas nežino, o Satoru nesako. Visgi, kai ši paslaptis išaiškės, maža katiniška širdelė gali prisipildyti didžiulio skausmo.