Kovo 29 d. vakare įvyko Šiaulių rajono istorijos gerbėjų šventė – kultūros centro Kužių miestelio salėje pristatyta 456 psl. apimties knyga „Šiaulių rajono bibliotekų istorija – ištakos ir dabartis“. Renginio organizatorės Kužių bibliotekos bibliotekininkės Nijolė Viktoravičienė ir Rita Bielskienė pristatė knygos autorius Almantą Šlivinską ir Audronę Kiršinaitę. Turiningai praleisti vakarą susirinko būrys Šiaulių rajono istorijai neabejingų žmonių, kurie sakė laukiantys šios knygos pasirodymo bibliotekose. Pagerbti autorius atvyko ir sveikinimo žodį tarė Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys Algis Mačiulis, kuris pasidžiaugė, kad parengtas leidinys reikšmingai pasitarnaus rajono istorinės veiklos įprasminimui. Muzikiniais intarpais renginį praturtino moterų vokalinis ansamblis „Mėtos“ (vad. K. Lučinskaitė). Renginio metu taip pat buvo galima apžiūrėti eksponuojamą Rimos Reičiūnienės tapybos darbų parodą.
Parengtos mokslinės studijos autoriai – du patyrę bibliotekininkai, knygotyrininkai A. Kiršinaitė ir A. Šlivinskas, knygoje aptaria dabartinėje Šiaulių rajono teritorijoje veikusių įvairių bibliotekų raidą nuo XIX a. iki šių dienų, daugiausia dėmesio skirdami didžiausiai – Šiaulių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai (ŠRSVB). Jei knygoje minimos pirmosios dvarų, parapijų, draugijų ar mokyklų bibliotekos buvusios mažos, teturėjusios iki kelių tūkstančių egzempliorių, tai ŠRSVB fonduose dabar jų apie 210 tūkstančių, ji aptarnauja apie 7 100 vartotojų ir pagal šį rodiklį yra šešta viešoji biblioteka Šiaulių-Telšių apskričių regione. Nors kai ji buvo steigiama, 1951 m. irgi teturėjo tik keletą tūkstančių spaudinių. Kaip teigia autoriai, „kiekvieno regiono istorijoje labai svarbią vietą užima biblioteka, puoselėjanti bibliotekininkystės – minčiai ir knygai atvirų namų – idėją nuo pat Antikos laikų. Ir nors Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka 2021 m. minėjo tik 70 metų veiklos sukaktį, bet ir per šį laikotarpį ji padėjo užtikrinti šio regiono kultūros vyksmą, bendruomenės gyvavimą, jos darbų paveldą ir tęstinumą žmonių ir saugyklų atmintyje. Per tuos 70 metų ne kartą keitėsi bibliotekos pavadinimas, vadovai, daugeliui teko išgyventi sunkių ir gerų permainų, bet iš to ir susideda rajono istorija, kurioje kiekvienas raidos etapas yra laukiamas veiklos (pasiekimų ir klaidų) svarbus apmąstymas“.
Šis gausiai iliustruotas mokslinis veikalas, išspausdintas UAB „Šiaulių spaustuvėje“, įrištas kaip suvenyrinė dėžutė, kurios atvarte prisegtas šratinukas su 16 GB USB laikmena, o joje – 15 min. reklaminis filmukas apie visą dabartinę ŠRSVB veiklą ir tinklą su 26 padaliniais rajone. Knyga sudaryta iš 6 skyrių, kuriuose aptariama bibliotekų raida, jų statistiniai rodikliai Šiaulių rajone skirtingais istoriniais laikmečio periodais. Vienas labiausiai A. Kiršinaitės ištyrinėtų periodų – pokaris, maždaug 1945–1963 m., kuomet „sparčiai komunizmo statybai“ reikėjo sukurti ideologinį pamatą, kuriam net materialinės bazės dar nebuvo. Jis traktuojamas platesne kultūros sąvoka kaip buvusių pirkių-skaityklų, po to klubų-skaityklų epocha, kurie apie 1957–1960 m. ėmė transformuotis į atskiras kultūros įstaigas – bibliotekas ir kultūros centrus. Tai buvęs labai platus – apie 110 įstaigų tinklas, vos ne kiekviename rajono kaime, turėjęs su politizuotos spaudos aptarimais nešti „komunizmo šviesą į laukus ir fermas“.
Kituose skyriuose apžvelgta ŠRSVB veikla ir situacija skirtingais istoriniais pjūviais, su įvairių duomenų palyginimu, pateikiant tiek bendrą būklę rajone, tiek padėtį regione. Daug vietos skirta šiandieninei bibliotekų veiklos analizei, „informacijos tvano“ tendencijoms, ŠRSVB padalinių raidai apžvelgti. Išsamiai aprašomos ir ŠRSVB pastangos ir siekiai, vykdant pagrindinę savo misiją – būti bendruomenės informacijos, kultūros, laisvalaikio centru, plėtoti lavinimosi visą gyvenimą galimybes bibliotekose, saugoti rajono bendruomenės atmintį paveldo saugyklose, tenkinti jų informacinius poreikius.
Rengiant šią bibliotekų raidos apžvalgą naudotasi įvairiausiais archyviniais šaltiniais, esančiais Lietuvos atminties saugojimo institucijose, privačiuose dokumentų rinkiniuose, publikacijomis respublikinėje ir regioninėje žiniasklaidoje, nepublikuotais dokumentais. ŠRSVB – šios knygos leidykla, labai dėkinga Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir pirmiesiems žemėlapių leidėjams už suteiktas jų kopijas ir teises publikavimui bei gausiam privačių fotografų, kolekcininkų ratui, suteikusiems savo fotografijas šiai knygai. Autoriai labai laukia skaitytojų dėmesio ir atsiliepimų, pastabų jos kokybei pagerinti, nes kitąmet tikimasi išleisti jos tęsinį – apžvelgti apie 70 ŠRSVB tebesančių ir nebesančių padalinių raidą.
Justinas Sidaravičius
Nuotraukos Ritos Bielskienės ir Nijolės Viktoravičienės
