Skip to content Skip to footer

Lina Vėželienė. Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete

Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete / Lina Vėželienė. – 2018. – 391, [1] p. UDK: 159.942.

Psichologė-psichoterapeutė Lina Vėželienė knygoje „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“ kviečia pažinti save geriau nei leidžiate save pažinti psichologams.

„Iš esmės ši knyga apie meilę. Dirbdama psichoterapinį darbą atradau dėsningumą: kiek žmogus geba mylėti ir kiek yra kitų mylimas, tiek jis ir sveikas.“
Lina Vėželienė

Knyga „Septynios didžiosios nuodėmės“, paremta pačios autorės suvokimu, kodėl kai kuriems žmonėms nepadeda psichoterapija. Ji suprato, jog tam tikros asmenybės ydos neleidžia žmogui atsiverti ir pasiduoti gydymui, o tos ydos arba silpnybės dažniausiai sutampa su mums puikiai pažįstamomis didžiosiomis nuodėmėmis krikščionybėje. Knygoje autorė aiškinasi, kas yra tas „kažkas“, kas trukdo žmogui jausti pilnatvę – būti iš tikrųjų laimingam, stipriai mylėti, jausti visišką ramybę.

„Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“ padės ne tik atpažinti savo ydas ar kitus trukdžius jaustis laimingam, bet ir labiau suvokti aplinkinius. Knygoje autorė naudojasi savo darbine patirtimi, čia daug gyvų istorijų, pokalbių, žymių psichologų, filosofų ir dvasinių mokytojų minčių. Skaitytojui tai – kelias į tikrą ir sveiką gyvenimą, neįkyrūs patarimai, kaip įveikti sunkumus ir baimes.

Knyga skirta visiems, kurie domisi saviugda, dvasiniu tobulėjimu, psichoterapija. Religinis nuodėmių aspektas neturėtų atgrasyti netikinčiųjų, nes autorė stengiasi nenutolti nuo savo profesijos ir nesileidžia į religinius apmąstymus. Nuodėmės sąvoka knygoje turi psichoterapinį pagrindą.

„Žmonės paniškai bijo pokyčių – ypač vedančių į šviesą, ramybę, sveikatą. Tai iš tiesų iškalbingas fenomenas. Žmonės nebijo to, kas akivaizdžiai kenkia ir veda į pražūtį: svaigintis, nuodytis, mirtinai persidirbti. Jie nebijo žaloti vienas kito agresyviais emociniais išpuoliais, neatsisako bendrauti su smurtautojais, leidžiasi išnaudojami manipuliuotojų. Bet žengti link prašviesėjimo? Ačiū, ne. Kaip gyvenau, taip ir gyvensiu. Tarytum siekti šviesos ir puoselėti dorybes būtų didelė gėda. Siekti meilės, išminties, tvirtumo, susivaldymo nesinori. Tingisi, neapsimoka, nes vis tiek niekas nepasikeis. O bandei?“
Knygos autorė Lina Vėželienė

 

Komentaras