Nijolė Špečkauskienė:
Gimiau Kairių miestelyje, kur bažnyčios varpų gaudesys, atsimušęs į lakiąsias pušis, vakaro maldomis užmiega ežere. Kur Šiladis rytais saulę neša savo vandeny ir mano mielos giminės moterys, auksarankės, šviesuolės, darbštuolės į mano gyvenimo lopšį sudėjo daugelio menų pradmenis.
Nors studijoms pasirinkau mediciną, visada buvau linkusi į kūrybą. Jau vaikystėje mane sužavėjo kaip paprasti dalykai tampa nepaprastais. Mano pirmasis talentas – medžio drožyba, atsiskleidė dar vaikystėje mamai parodžius kaip iš medžio išdrožti lėlę – taip paprasta medžio pliauska mano rankose virsdavo lėle. Toliau sekė siuvimas, mezgimas, siuvinėjimas, tapyba ant drobės, poezijos ir pasakų kūrimas, papuošalų ir aksesuarų gamyba iš polimerinio molio.
Neslėpsiu, daugiausia susižavėjimo sulaukia mano unikaliu metodu sukurtos vazos. Tikiu likimu ir, kad niekas nevyksta atsitiktinai. Vieną naktį kuriant papuošalus iš įvairiaspalvio polimerinio molio sulūžo stiklinė lazdelė, reikalinga išlyginti moliui. Tad, pabandžiau šį molį išlyginti tuščiu vyno buteliu. Eureka!!! Koks ypatingas grožis liko ant prieš tai niekam nereikalingo butelio. Taip atsitiktinumo dėka buvo sukurta mano pirmoji vaza. Galiu drąsiai sakyti – niekas daugiau šiame pasaulyje taip nedekoruoja, nes tai mano pačios atrasta technika. Seni stikliniai, moliniai ar kitokie indai neišmetami, o savo spalvų ir raštų grožiu džiugina naujai. Per septynerius metus esu sukūrusi apie 200 spalvingų raštų vazų ir kiekviena iš jų turi savo pavadinimą, kurį įkvėpė metų laikai ir tuo metu dominuojantis spalvų žaismas gamtoje. Mano unikalūs kūriniai skirti gėlėms merkti greitai randa savininkus.
Esu poezijos knygos „Drugelių saulė“ autorė ir 9 knygų bendraautorė. Esu Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“ narė.
Esu dėkinga Visatai, Aukščiausiajam, visiems, kuriuos sutikau savame gyvenimo kelyje, nes tik Jūsų dėka esu tokia, kokia esu.
Pagarbiai, Nijolė Špečkauskienė
