Skip to content Skip to footer

Jūs išėjot su šėlstančiu vėju,
Su niūria ir juoda tamsuma.
Prieš akis nebeaiškus rytojus
Ir nakties virpesių klaikuma.
(Milda. Dzūkijos miškai. 1948. XII.16)

Artėjant didžiosioms metų šventėms, nežiemiškai šiltą 2019 m. gruodžio 10 dieną, Kuršėnų Vytauto Vitkausko, Naisių ir Kužių bibliotekose įvyko  Ernesto Kuckailio knygos „Partizano žiedas“ sutiktuvės. Knygą pristatė pats knygos autorius, Lietuvos kariuomenės viršila. Jis nuo 1991 metų tarnavo Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Vytauto Didžiojo Jėgerių batalione ir Jėgerių mokykloje. Šiuo metu Ernestas Kuckailis – snaiperių rengimo ekspertas Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centre. Ernestas Kuckailis ir pulkininkas leitenantas, dainų ir muzikos kūrėjas, bardas, grupės „Delčia“ lyderis Valerijus Šerelis, kartu pristatantis šią ir kitas Ernesto knygas, dalyvavo karinėse misijose Afganistane ir Irake.

Ši, penktoji autoriaus knyga – Lietuvos partizanų kovų, kasdienybės, buities, sunkumų ir džiugesio akimirkų atspindys. Joje emocijos persipina su tikrais faktais, kuriuos knygos autorius rinko pats ir vaizdingai apie tai žiūrovams papasakojo. Knygoje autorius nukeliauja į 1948-uosius metus, su Tauro apygardos vadu Faustu, Pietų srities atstovu Vanagu keliauja Žemaitijon. Čia įvyksta partizanų vadų susitikimas, čia įkuriamas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis ir pasirašoma sąjūdžio deklaracija. Partizanai nužygiuoja šimtus kilometrų, susidurdami su išorės ir vidaus pavojais. Knygoje aprašyti deklaracijos signatarų likimai. Knyga iliustruota fotografijomis ir dailininko Mindaugo Lukošaičio piešiniais.

Autoriaus kolega Valerijus atliko keletą dainų, paskaitė knygos ištraukas. Žiūrovai – bibliotekų lankytojai, jaunieji šauliai, moksleiviai, buvę tremtiniai, apžiūrėjo partizano žiedo, rasto mūšio vietoje, rekonstrukciją, uždavė keletą klausimų, kartu nusifotografavo su šauniaisiais kariškiais.

 Vida Ragauskienė,
Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė,

Nuotraukos: Jonetos Filinskės, Vidos Ragauskienės, Benitos Dabregienės, Nijolės Viktoravičienės.

Komentaras