Nėrimo vąšeliu techniką žmonės žinojo labai seniai. Gilioje senovėje buvo neriama žuvies kaulu iš ilgos žolės bei odos atraižų. Nerdavo tinklus, virves. Pirmieji nėrimo raštai rasti VI a. prieš mūsų erą Afrikoje. Patys seniausi nėriniai buvo rasti Kinijoje. XVI a. Italijoje paplito nėrimas plonu vąšeliu, naudojant plonus siūlus. Šis nėrimas buvo populiarus tarp moterų vienuolyno vienuolių. Vėliau nėrimas išpopuliarėjo aristokratų šeimose, kuriose mergaitės mokydavosi rankdarbių. Rankomis nerti nėriniai buvo labai vertinami ir madingi. XIX a. pasirodė spausdinti žurnalai, skirti moterims. XX a. nėrimas buvo primirštas, bet pastaruoju metu jis vėl atgimsta. Informacijos apie tai galima rasti bibliotekose, knygynuose ir įvairiuose interneto tinklalapiuose.
Šiuo metu Šiupylių bibliotekoje veikia Dovilės Kudlienės nėrinių paroda „Ilgais ilgais vakarais…“. Mezgimo mėgėja Dovilė Kudlienė sako: „Vąšelio nebuvau paėmusi nuo 6 klasės, bet pomėgį turėjau, nors buvau jį pamiršusi. Būdama vaiko priežiūros atostogose, norėjosi kažkuo užsiimti ir save išbandyti. Internete vis matydavau nertus meškučius. Jie man buvo unikalūs, nepakartojami, kurių nerasi parduotuvėse, todėl jie mane ir sužavėjo. Sunkiausia buvo perprasti nėrimo meną ir rasti reikiamų priemonių. Visa kita – improvizacija ir vizija, ką ir kaip padaryti.“
Maloniai kviečiame į spalvingą parodą, kuri veiks iki kovo 30 d.
Salvinija Šeškauskienė,
Šiupylių bibliotekos bibliotekininkė
Fotografijos autorės
