Religinė liaudies skulptūra Lietuvoje XIX a. – XX a. I pusėje / Skaidrė Urbonienė ; vertėja Aušra Simanavičiūtė ; dailininkė Edita Namajūnienė. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015 (Vilnius : Standartų spaustuvė). – 391,[1] p. : iliustr. ; 27 cm. – Santr. angl.. – Bibliogr.: p. 345- 363 .. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 377- 391 .. – Tiražas [400] egz.. – ISBN 978-609-447-184-1 (įr.)
Monografijoje „Religinė liaudies skulptūra Lietuvoje XIX a. – XX a. I pusėje“ aptariama Lietuvos XIX a.–XX a. I pusės religinė liaudies skulptūra jos autentiškame kontekste. Nagrinėjama liaudies skulptūros ikonografija ir paskirtis tradicinėje kultūroje. Atskleidžiama liaudiškojo pamaldumo ir Bažnyčios įtaka šiai liaudies dailės sričiai. Išryškinami veiksniai ir priežastys, lėmę tam tikrų ikonografinių tipų populiarumą sodybų, bendruose kaimų, pakelių, šventorių, kapinių, stebuklingų vietų paminkluose.
„<…> kalbama ne apie liaudies skulptūros meninę raišką – apie tai jau nemažai parašyta, bet pirmą kartą į skulptūrą pažvelgiama jos autentiškame kontekste, gvildenamos siužetų suvokimo ir paskirties problemos. Per kiekvieno nagrinėjamo siužeto ikonografinę tradiciją, liaudišką jo sampratą, siužeto vietą paminklo kompozicijoje parodoma, kaip skulptūriniai atvaizdai susiję su valstiečių pamaldumu, kokias turėjo utilitarinės ir dvasinės pagalbos funkcijas, kurie šventojo asmens įvaizdžio aspektai buvo aktualiausi ir kaip nagrinėjamu laikotarpiu keitėsi kai kurių siužetų traktuotė. Pasakojama apie sodybų, pakelių, šventorių, kapinių paminkluose stovėjusių atvaizdų parinkimo motyvus, jų prasminį išdėstymą paminkle, apie jų reikšmę ir vietą šeimos, bendruomenės gyvenime. Skaitytojas sužinos daug įdomių, intriguojančių faktų apie skulptūrų kūrimą, dievdirbių ir užsakovų santykius, apie šventųjų sampratą liaudiškame pamaldume, taip pat – kurie siužetai Lietuvoje labiausiai mėgti ir kodėl, taip pat kiek gi lietuviško savitumo galima įžvelgti liaudies skulptūros ikonografijoje. Knygoje atskleidžiama, kad liaudiškoji kūryba buvo glaudžiai susijusi su bažnytine daile, jos ikonografija. Ne vienu atveju pakoreguojama nusistovėjusi nuomonė, pateikiama netikėtų, tačiau faktais pagrįstų įžvalgų.
Knygoje pristatytas tyrimas papildo religinės dailės ir kryždirbystės tyrimus, praplečia suvokimą apie liaudies dailės paveldo funkcionavimą visuomenėje, papildo nūdienos religinių ir meninių tyrimų kontekstą, leidžia įvertinti liaudies skulptūros bendruosius ir savituosius bruožus.“
https://www.7md.lt/kultura/2016-04-29/Religine-liaudies-skulptura-Lietuvoje-XIXXX-a-I-puseje
„Liaudies skulptūra, kryždirbystės paminklai mano žvilgsnį patraukė dar studijų Vilniaus universitete metais. Ilgainiui domėjimasis šiais objektais peraugo į mokslinius tyrimus, kurių vienas rezultatų – ši knyga. Apie liaudies skulptūrą rašyta nemažai, tačiau ji daugiausia vertinta estetiniu aspektu. Iki šiol trūksta kontekstinių jos tyrimų. Tikiuosi, kad ši monografija, kurioje į liaudies skulptūrą pažvelgta autentiškoje aplinkoje, atskleista jos vieta liaudies pamaldumo tradicijoje, iš dalies užpildys spragą, papildys religinės dailės tyrimus, praplės suvokimą apie liaudies meno funkcionavimą visuomenėje. Galbūt nors vieną skaitytoją paskatins gilintis į šią plačią tarpdisciplininę temą, kurios aprėpti, o tuo labiau visapusiškai išgvildenti vienoje monografijoje neįmanoma ir nesiekta.“
Skaidrė Urbonienė
Turinys
