Gegužės 23 d. – Sekminės. Viena svarbiausių švenčių, kuria baigiasi 50 dienų trukęs Velykų laikas.
Sekminės, krikščionių Šventosios Dvasios atsiuntimo šventė. Švenčiama septintą sekmadienį po Velykų (iš čia ir kilo Sekminių pavadinimas). Taigi, Sekminių data priklauso nuo Velykų datos.
Lietuvos ir gretimų tautų Sekminių papročiai susiję su sėjos pabaigtuvėmis ir vasaros darbų pradžia, siekimu užauginti didesnį derlių. Juk baigiantis pavasariui, žemdirbiui visuomet ateina trumpas atokvėpis. Javai ir daržovės pasėti, o šienapjūtė dar neprasidėjo… Tikėta, kad nuo Sekminių be pavojaus sveikatai galima maudytis upėse ir ežeruose. Sekminėms žalumynais papuošdavo laukų kryžius, per Sekmines daugumas valgydavo prie lauko žalumynais papuoštų stalų. Jau šeštadienio popietę mergaitės eidavo į miškus ir pievas pasirinkti gėlių, uogienojų ir žalumynų. Didžiuliais glėbiais viską nešdavosi į namus ir pradėdavo pinti ilgiausius vainikus. Tuo tarpu jaunesni vyrai parūpindavo berželių ar beržo šakų. Beržo šakomis išpuošdavo ne tik vartus, prieangius, bet ir seklyčias, pakelėse pastatytus kryžius, nukarstydami viską vainikais ir gėlėmis.
Sekminių išvakarėse kaimo gale, gražiausioje vietoje, būdavo statomas arba gėlių vainikais puošiamas anksčiau pastatytas kryžius, prie jo rengiamos suneštinės vaišės. Kiekviena sodžiaus pirkia, klėtys, darželiai būdavo išpuošiami daugiausia jaunais berželiais bei kitais žalumynais. Taip pat būdavo puošiamos ir bažnyčios. Prieš Sekmines piemenys žalumynais (vainikais, berželių šakelėmis) puošdavo gyvulius, karvių ragus, tikėdami, kad jos duos daugiau pieno. Piemenys vainikais ir šakelėmis pasipuošdavo patys, papuošdavo kerdžių, bandą kuo anksčiau gindavo ganytis, pūsdami pačių pasidarytus Sekminių ragelius. Papuoštą bandą parvariusius piemenis prie kiemų su dovanomis pasitikdavo šeimininkės. Karvių vainikavimas per Sekmines yra plačiai žinomas paprotys. Už karvių papuošimą gaspadinė duodavo piemenims vaišių – dažniausiai po 7 pyragiukus arba sūrį. Sekminėms į atlaidus važiuodavo žmonės irgi pasipuošę žalumynais. Šventintais Sekminių žalumynais būdavo aprūkomas mirštantis žmogus, naujai pastatytas pastatas, kartais – ir artėjantis audros debesis. Mat buvo tikima, kad Sekminių žolių dūmai nubaido nuo mirštančio žmogaus piktas dvasias, apsaugo nuo negerovių naują pastatą ir nukreipia į kitą pusę audros debesį. Per Sekmines šventintu vandeniu valstiečiai šlakstydavo namus, gyvulius, sodus, laukus tikėdami taip apsaugosią nuo nelaimių, javus – nuo kenkėjų.
Kitą dieną po Sekminių valstiečių šeimos apeidavo savo laukus, nešdamos maisto produktų ir gėrimų. Susitikę parugėje arba užsukę vieni pas kitus į namus kaimynai vaišindavosi, dainuodavo. Miškas jau žalias ir pievose geltonuoja kiaulpienės. Gali rūgštyniauti, gali dilgėliauti, ir gyvuliams ne badas. Pakilo miežiai ir avižos. Rugiai išplaukėjo. Tuoj sužydės. Čia pat vasara ir smagu, ir baugu: ar neužpuls javų ligos ar kitos negandos, o gyvulių bandos – vilkai? O kaip su šeimyna? Ar neaplankys netektys, nepakenks piktavaliai žmonės? Ir taip eidavo iš kartos į kartą pamokymai, gyvu pavyzdžiu rodantys, kaip tinkamu elgesiu, gerumu ir dosnumu išsaugoti savo namų laimę…
Pirmosios Sekminės aprašytos dar Naujajame testamente. Sekminių dieną buvo atsiųsta Šventoji Dvasia, kad ji nuolat šventintų Bažnyčią, todėl Sekminių data dažnai siejama ir su Bažnyčios įsteigimu. Sekminės, kaip Krikščionių šventė, visuotinai švenčiama nuo IV amžiaus. Tik XX amžiaus antrojoje pusėje dėl kolektyvizacijos Sekminių papročiai ėmė nykti.
Parengta pagal: Jonas Balys „Lietuvių kalendorinės šventės“ (2013, Vilnius); Libertas Klimka „Lietuviškų tradicijų skrynelė“ (2013, Vilnius); Irena Regina Merkienė „Šiokiadienių ir šventadienių etnografija“ (2007, Vilnius).
Kadangi Sekminės laikoma pavasario žalumynų šventė, Meškuičių biblioteka kviečia apsilankyti
atvirukų gamtine tematika parodoje
„TAS ŽOLYNŲ MARGUMAS, TAS JŲ GRAŽUMAS…“
Paroda veiks iki birželio 23 d.
Parengė Meškuičių bibliotekininkė
Alma Čekanauskienė
„Kartais pakanka vienos gėlės, kad patikėtume, koks gražus šis pasaulis.“
Anatolis Fransas
LITERATŪRA
- Lietuvių vaikų šventės / Arūnas Vaicekauskas. – Kaunas : Šviesa, 2008. – P. 74–83 : iliustr.
- Sekminės // Lietuvių kalendorinės šventės. – Vilnius : Mintis, 2013. – P. 180-195.
- Lietuva : šeimos enciklopedija / redakcinė kolegija: Algirdas Gaižutis…[et al.]. – Kaunas : Šviesa, 2005. – P. 109 : iliustr.
- Tradicijos. – Kaunas : Šviesa, 2005. – P. 30, 34, 86 : iliustr. – (Iliustruota Lietuvos enciklopedija).
- Lietuvių šventės : tradicijos, papročiai, apeigos / Pranė Dundulienė. – Vilnius : Mintis, 1991. – P. 163–170 : iliustr.
- Lietuvių papročiai ir tradicijos išeivijoje = Lithuanian customs and traditions / Danutė Brazytė Bindokienė. – Chicago (Ill.) : Pasaulio lietuvių bendruomenė, 1989. – P. 187–190, nat.
- Kalendoriniai papročiai Gruzdžių apylinkėse / Marijona Čilvinaitė. – Iliustr. // Gruzdžiai. – D. 2, p. 568-583.
- Šiaurės Lietuvos jaunimo gyvenimas : pavasario ir vasaros sambūriai bei pramogos / Živytis Šaknys. – Iliustr.. – Bibliografija str. gale // Žiemgala. – ISSN 1392-3781. – 2002, nr. 1, p. 20-24.
- Atvirukais sveikindavo per Sekmines. – Iliustr.. – „Šiaulių krašto“ inf. // Šiaulių kraštas. – ISSN 1648-4010. – 2013, geg. 18, p. 16.
- Sekminės jungs skirtingų bažnyčių ir tautų žmones / Giedriaus Baranausko nuotr.. – Iliustr.. – „Šiaulių krašto“ inf. // Šiaulių kraštas. – ISSN 1648-4010. – 2018, geg. 18, p. 5.
- Sekminės subūrė skirtingus tikėjimus / Edita Karklelienė ; Giedriaus Baranausko nuotr.. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. – ISSN 1648-4010. – 2018, geg. 22, p. 4.
- Eikite į visą pasaulį : Sekminės / iš japonų kalbos vertė Arvydas Ališauskas. – Vilnius : Lietuvos Biblijos draugija, 2013. – [32] p. : iliustr.. – (Mažiems ir dideliems ; kn. 26).
- Libertas Klimka „Lietuviškų tradicijų skrynelė“ : [tekstų fragmentai] / Libertas Klimka // Žemaičių žemė. – ISSN 1392-2610. – 2014, Nr. 2, p. 68-69.
- Lietuvos kaimo papročiai : Str. rink. / Balys Buračas ; Parengė A. Degutis …[et al.]. – Vilnius : Mintis, 1993. – 526, [1] p. : iliustr..
- Visuotinė lietuvių enciklopedija. [T.] 21 : Sam – Skl / [mokslinė redakcinė taryba: pirmininkas – Stasys Vaitekūnas … [et al.]. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012. – P. 385–386.