„Papročiai – mūsų protėvių priesakas, kurį turime vykdyti nuosekliai ir kantriai. Tik taip mes išsaugosime savo tautą, įdiegsime žmonėms dvasingumą ir meilę savo kraštui, savo žemei“,- yra sakęs tautodailininkas Saulius Tamulis.
Kurtuvėniškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai išlaikė ir turi daug tradicijų bei papročių, vienas jų – Užgavėnės – linksma žiemos palydų šventė. Seniausi pasakojimai apie Kurtuvėnų Užgavėnes mus pasiekia iš XIX-XX amžių sankirtos. XX a. pradžioje buvusi gana didelė Užgavėnių kaukių įvairovė prieš Antrąjį pasaulinį karą pradėjo tirpti. Beveik nebeliko raganų, malpų, ožių, elnių. Užsidėję kaukes (lėčynas) arba išsisuodinę veidus, apsirengę palaikiais drabužiais ir išverstais kailiniais tarpukario persirengėliai iškeliaudavo pasitikti pavasarį. Kaukes jie darydavosi iš popieriaus, kailio ir pakulų. Medinių parsiveždavo iš turgaus, nes vietinių drožėjų dar neturėta. Miestelio persirengėliai dažniausiai persikūnydavo į žydus. Kartu su jais eidavo kaimo muzikantai, neretai taip pat pasislėpę po kaukėmis. Kuotrei vežti Kurtuvėnų grafas Stanislovas Pliateris paskolindavęs arklius. Užgavėnių vaikštynės pasibaigdavo ubagų baliumi. Nuo 1948 m. Užgavėnių tradicijos Kurtuvėnuose apmirė, bet nenutrūko. Jos vėl atgijo 1971 metais, miestelio mokykloje pradėjus dirbti Janinai Čepulytei. Nors tuo metu Užgavėnės buvo draudžiamos, tačiau žmonės draudimo nepaisė – šventė jiems buvo savotiška pasipriešinimo forma. Kadangi Užgavėnių persirengėlių vaikštynės, šėlionės ir linksmybės niekada nebuvo nutrūkusios, viena linksmiausių žiemos švenčių ir šiais metais nepamiršta ir švęsta .
Nuo vasario 21 d. Kurtuvėnų bibliotekoje paruošta spaudinių, nuotraukų ir kaukių paroda „Užgavėnių tradicijos ir papročiai“, kuria džiaugiasi Dubysos aukštupio mokyklos Kurtuvėnų skyriaus bendruomenė ir svečiai, užsukę į mokyklą.
Vasario 25 d. vyresnioji bibliotekininkė Aurelija Kniurienė vedė edukacinį užsiėmimą „Ruošiamės Užgavėnėms“. Dubysos aukštupio mokyklos II-III klasės mokiniams parodė įvairias kaukes: raganos, velnio, daktarės, čigonų, lašininio, papasakojo, iš ko jos pagamintos, kokią svarbą ir paskirtį turi Užgavėnių eitynių metu. Mokiniai ne tik grožėjosi senosiomis kaukėmis, bet ir patys jas pasigamino – išsirinkę jiems patikusį personažą.
Kovo 1 dieną Kurtuvėnų mokyklos bendruomenė nusprendė Užgavėnes paminėti ramiai ir muzikaliai. I-IV klasių mokiniai rinkosi į bendrą muzikos pamoką, kurią vedė muzikos mokytoja Indrė Pažereckienė. Tuo tarpu miestelio gyventojai, kartu su gausiu būriu svečių iš Šiaulių, kaip ir dera, triukšmaudami, linksmindamiesi ir šėliodami, vaikščiojo iš kiemo į kiemą. O ant Kurtuvėnų dvaro kalniuko vyko kova – Kanapinis vis bandė priešintis Lašininiui. Žinoma, nesėkmingai. Kanapiniui nugalėjus Lašininį, laužo liepsnose buvo sudeginta Morė (Kuotrė). Jos sesė sudegė Dubysos aukštupio mokyklos kieme, kur linksmintis buvo pasilikę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ugdytiniai kartu su auklėtojomis ir bibliotekininke. Viliamės, kad laužo liepsnose sudegė ne tik vaikų „ožiukai“, žiemos stingulys, bet ir visi negerumai, šiuo metu vykstantys pasaulyje. Su viltimi laukiame ateinančio pavasario ir taikos žemėje.
Džiaugiamės draugiškai viję žiemą iš mūsų kiemų ir drąsiai visiems sakome: „Užgavėnių tradicija Kurtuvėnuose gyvuoja ir turi išlikti!“.
Aurelija Kniurienė,
Vyresnioji bibliotekininkė
