Skip to content Skip to footer

Šventinių atvirukų paroda Šakynos bibliotekoje

Padarėm dar vieną kelionę kartu
Dangum apie saulę žvaigždėtu ratu.
Bet šviesos negęsta. Sustot nevalia,
Keliausim toliau ta erdve didžiule. 

          VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS

Tarybiniais metais Lietuvoje kalėdinių atvirukų leidyklos nespausdino, juos atstojo naujametiniai. Taip pat „nebuvo“ ir Kalėdų Senelio. Vaikams dovanas nešė ir visus su Naujaisiais metais sveikino Senis Šaltis.  Gauti atviruką lietuvių kalba buvo prestižo klausimas, nepaisant to, kad jis nebuvo toks gražus ir spalvotas.

Naujieji metai – šventė, kai buvo siunčiama daugiausiai atvirukų, o ranka užrašytas sveikinimas skleidė šilumą ir nuoširdumą, palaikė giminystės ir draugystės ryšius.

Šie atvirukai sukels įvairius jausmus. Vieniems primins vaikystę, praėjusią jaunystę.  Dabartinės kartos jauniems žmonėms ir nuostabą, nes Senis Šaltis buvo labai universalus, sveikinimus, linkėjimus pristatydavo visomis įmanomomis transporto priemonėmis.

MALONAUS ŽIŪRĖJIMO!

Šakynos bibliotekininkė Zina Keturakytė

Atvirukas. Dailininkas K. Kasparavičius. 1988 m.

SENI ŠALTI, NEUŽTRUK

MES PRIE DEGANČIŲ EGLUČIŲ,
MES GERI MAŽI VAIKUČIAI.
SENI ŠALTI, NEUŽTRUK,
KUO GREIČIAU PAS MUS ATRŪK!

MES TAU DAINĄ PADAINUOSIM,
 TAU EILIŲ PADEKLAMUOSIM…
SENI ŠALTI, NEUŽTRUK,
KUO GREIČIAU PAS MUS ATRŪK!

VA, MATAI, KIEK SNAIGIŲ KRINTA.
VISKAS ŠVENTEI IŠDABINTA
SENI ŠALTI, NEUŽTRUK,
KUO GREIČIAU PAS MUS ATRŪK!


VIOLETA PALČINSKAITĖ

Atvirukas. Dailininkas A. Liubieznov. 1980 m.

Atvirukas. Dailininkas I. Dergileva. 1971 m.

Atvirukas. Dailininkas G. Komlev. 1977 m.

Komentaras