Vytautas Vitkauskas (1935-2012) – gimė 1935 m. rugpjūčio 1 d. Kuršėnuose. 1958 m., baigęs Vilniaus universitetą, dirbo Lietuvių kalbos institute (iki 1990 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros institutas). 1975 m. apgynė disertaciją „Žemaičių dūnininkų šnektų morfofoneminiai dialektizmai“, 1999 m. – habilitacinį darbą „Lietuvių kalbos tarmių morfofoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas“. 1990–2003 m. vadovavo Žodynų skyriui. 1979–2007 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje (nuo 2004 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Pats didžiausias Vytauto Vitkausko darbas – didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ rašymas ir redagavimas. Nuo 1953 m., profesoriaus Juozo Balčikonio paskatintas, jis ėmė rinkti šiam žodynui žodžius. 1964 m. iš Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus buvo perkeltas į Žodynų sektorių ir čia išdirbo daugiau kaip 40 metų. Užrašė apie 65 000 žodžių iš įvairių tarmių. V. Vitkauskas buvo vienas iš žodyno IX–XII tomų autorių (1973–1981), XI–XVI tomų redakcinės kolegijos narys (1978–1995), XVII–XX tomų vyriausiasis redaktorius (1996–2002). Už darbą prie Žodyno kartu su kitais žodynininkais 1996 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos mokslo premija.
Daug dirbo rengiant „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninį variantą (žr. https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/), „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (vyr. red. S. Keinys) 3–5 pataisytus ir papildytus leidimus.
Vytautas Vitkauskas – lietuvių tarminės leksikografijos pradininkas. Šia tema paskelbė straipsnių. Jis – pirmojo diferencinio tarminio „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyno” (1976) autorius.
1988 m. kartu su G. Naktiniene ir A. Paulauskiene išleido „Druskininkų tarmės žodyną“ (už šį darbą autoriams 1990 m. paskirta Juozo Balčikonio premija).
Paskelbė beveik 700 straipsnių lietuvių dialektologijos, kalbos kultūros, teatro kalbos klausimais. Periodiniuose leidiniuose išspausdinta keliolika jo parašytų įvairių žodynų recenzijų, anotacijų.
Jis yra ir keliolikos knygų autorius. Parašė Lietuvių kalbos tarties žodyną (1985, 2001), Vietovardžių kirčiavimo žodyną (su M. Razmukaite, 1994), Lietuvių kalbos kirčiavimo žodyną (1995). Parengė Gyvosios kalbos faktų „Lietuvių kalbos žodynui“ rinkimo programą (1996). Parašė knygas Liaudies kalbos grožis (1981), Juozas Balčikonis (1985), Ar sunkus lietuvių kirčiavimas (1988), Kad mūsų žodis neverktų (1990), Vakarų kalbų naujieji skoliniai (su V. Rudaitiene, 1998), Lietuvių kalbos tarmių morfoneminiai reiškiniai (2001), Lietuvių kalbos žodyno taisymai“ (2006). Lietuvių kalbos atlasui ištyrė 22 gyvenamąsias vietas.
2002 m. apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi. 2005 m. V. Vitkauskui paskirta kalbininko Petro Būtėno premija. 2012 m. Jo vardu pavadinta Kuršėnų biblioteka, o 2023 m. Šiaulių rajono savivaldybės viešąjai bibliotekai suteiktas Vytauto Vitkausko vardas.
Bibliotekoje yra Vytauto Vitkausko fondas, kuriame saugoma per 200 kalbininko padovanotų knygų su žymių asmenybių autografais, bibliotekos vestibiulyje kabo modernus kalbininko portretas (autorius D. Šukys), Šiaulių rajono šviesuolių erdvėje saugomi rankraščiai, žodynų kortelės ir kiti asmeniniai daiktai, kuriuos padovanojo kalbininko brolis Algis Vitkauskas.
