„Čia bulvėm du krepšiai
Šalia pastatyti:
Mažesnės – į vieną,
Didesnės – į kitą…“
Šiais jautriais ir daugeliui nuo vaikystės pažįstamais Justinas Marcinkevičius žodžiais gegužės 27 dieną Kairių bibliotekoje prasidėjo jaukus ir prasmingas edukacinis renginys „Kelionė į pažintį su bulve“, skirtas Tarptautinei bulvės dienai paminėti.
Renginio metu bibliotekos lankytojai leidosi į tikrą prisiminimų, istorijos ir tradicijų kelionę, kurioje pagrindinė viešnia buvo lietuviško daržo karalienė – bulvė. Jaukioje bendrystėje susirinkusieji klausėsi Nijolios Kasparavičienės pasakojimų, prisiminimų ir įdomių faktų apie bulviasodį bei bulviakasį Kairių krašte.
Nijolia ne tik padeklamavo dar vaikystėje išmoktą eilėraštį, bet ir pristatė savo atliktą tyrimą, kuriame vietos gyventojai dalijosi prisiminimais apie bulvių sodinimo ir kasimo tradicijas. Tyrimo dalyvių amžius apėmė net kelias kartas – vyriausias apklaustasis gimęs 1929 metais, jauniausias – 1977 metais. Tai tapo gyvu liudijimu, kaip glaudžiai bulvė buvo susijusi su kiekvienos šeimos kasdienybe.
Pasakojimuose atgijo senasis kaimas: bulvės sodinamos su arkliais, vėliau – jau traktoriais, dirva tręšiama mėšlu, o bulvės užima kone didžiausią daržo dalį. Seniau žmonės augino vos kelias bulvių rūšis – „amerikonką“, baltas ir raudonas bulves, o šiandien jų įvairovė stebina gausa.
Prisiminimuose netrūko ir buities detalių. Bulvėms sodinti bei kasti iš pradžių naudoti krepšiai, kuriuos vėliau pakeitė kibirai. Bulvės į vagą buvo dedamos „kas pėdą“. Dažnas bulviasodžio ar bulviakasio dalyvis dirbdavo basomis, kai kurie avėdavo nagines, o moterys ryšėdavo spalvingas skareles. Bulviakasis dažniausiai vykdavo tada, kai pavykdavo gauti arklį ar bulvių kasamąją, susirinkdavo talka ir pasitaikydavo geras oras. Darbų laiką lemdavo ir bulvių rūšis bei jų subrendimas.
Nijolia priminė ir svarbų istorinį faktą – pirmą kartą bulvės Šiaulių krašte buvo pasodintos Kairių dvare 1804 metais, kuris priklausė grafams Zubovams. Šis faktas renginiui suteikė ypatingą istorinį svorį ir leido dar labiau didžiuotis savo krašto paveldu.
Renginio dalyviai taip pat susipažino su knygomis apie bulves, žymių dailininkų paveikslais, kuriuose vaizduojamos bulvės, išgirdo pasakojimų apie bulvių muziejų bei šios daržovės maistines savybes. Nustebino ir netikėti bulvių panaudojimo būdai – pasirodo, bulvės naudojamos kosmetikoje, o jų lupenomis galima valyti kaminus.
Po įdomių pasakojimų laukė gardžioji renginio dalis – visi ragavo Nijolios keptų bulvių kroketų bei Genutės Grinienės iškepto kvapnaus kugelio. Šilti pokalbiai, juokas ir bendrystė lydėjo iki pat renginio pabaigos, o smagią edukaciją vainikavo žaidimas „Karšta bulvė“, sukėlęs daug gerų emocijų ir šypsenų.
Šis renginys dar kartą priminė, kad bulvė lietuvių gyvenime – ne tik maisto produktas. Tai mūsų istorijos, tradicijų, bendruomeniškumo ir vaikystės prisiminimų dalis, jungianti skirtingas kartas ir sauganti gyvą kaimo kultūros dvasią.
Ramutė Preimontienė
Kairių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė
Nuotraukos autorės
