Lapkričio mėnesį Kurtuvėnų bibliotekoje lankytojai galės susipažinti su išskirtiniu lietuvių kalbos ir kultūros paminklu – Didžiuoju lietuvių kalbos žodynu. Bibliotekoje – eksponuojami visi 20 šio įspūdingo leidinio tomų, priklausančių Daugvardui Noreikiui iš Arklėnų kaimo, Dabartinių sodybos.
Didysis lietuvių kalbos žodynas – vienas didžiausių žodynų pasaulyje ir vienas reikšmingiausių lietuvių kalbotyros darbų. Jo leidyba truko daugiau nei šešis dešimtmečius: pirmasis tomas pasirodė 1941 metais, o paskutinysis, dvidešimtasis, – 2002 metais. Tai išskirtinis daugelio žmonių kartų darbas, prie kurio prisidėjo kalbininkai, redaktoriai, žodynininkai ir tūkstančiai žodžių rinkėjų.
Žodyno mastas įspūdingas: 20 tomų, apie 22 tūkstančius puslapių, daugiau kaip 11 milijonų žodžių pavartojimo atvejų ir apie 236 tūkstančius leksikografinių straipsnių. Žodynas rengtas remiantis maždaug penkių milijonų lapelių kartoteka, o jo tekstą rašė ir redagavo kelios kalbininkų kartos – daugiau kaip 70 žodynininkų ir 23 redaktoriai.
Šis monumentalus darbas aprėpia lietuvių kalbos raštų leksiką nuo 1547 iki 2001 metų ir gyvosios kalbos, įskaitant tarmes, žodžius, kurie pradėti rinkti dar 1902 metais. Todėl žodynas yra ne tik kalbos pažinimo šaltinis, bet ir neįkainojamas mūsų istorijos, tautosakos, kultūros bei kasdienio gyvenimo liudijimas. Jame išsaugoti žodžiai, atskleidžiantys, kaip kalbėjo ankstesnės kartos, kaip keitėsi jų pasaulėvaizdis ir kaip per kalbą buvo perduodama tautos patirtis.
Žodyno rengimo istorija taip pat liudija didžiulį kalbininkų pasiaukojimą. Prie jo kūrimo ir redagavimo prisidėjo Kazimieras Būga, Juozas Balčikonis, Kazys Ulvydas, Jonas Kruopas, Vytautas Vitkauskas ir daugelis kitų Lietuvos kalbininkų. Jų darbas padėjo išsaugoti ir susisteminti nepaprastai turtingą lietuvių kalbos lobyną.
Apie šio leidinio reikšmę yra rašiusi literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, pabrėžusi, kad Didysis lietuvių kalbos žodynas yra pamatinis lietuvių kultūros tekstas. Rašytojas Romualdas Granauskas ragino branginti savo kalbą ir jos žodžius, o kalbininkas Vladimiras Toporovas išskyrė nepaprastą žodyno rengėjų gebėjimą iš turimų šaltinių surinkti ir atskleisti kuo didesnę lietuvių kalbos turto dalį.
Kurtuvėnų bibliotekoje eksponuoti žodyno tomai lankytojams suteiks galimybę iš arti pamatyti šį ilgamečio kruopštaus darbo rezultatą ir dar kartą įsitikinti, kokia turtinga, gyva ir vertinga yra lietuvių kalba.
Džiugu, kad toks reikšmingas leidinys saugomas ir privačioje kolekcijoje, o jo savininkas Daugvardas Noreikis suteikė galimybę su juo susipažinti bibliotekos lankytojams. Tokios iniciatyvos skatina domėtis gimtąja kalba, puoselėti pagarbą mūsų kultūros paveldui ir perduoti jį ateities kartoms.
Kalba – tautos atmintis, o Didysis lietuvių kalbos žodynas – vienas svarbiausių tos atminties saugotojų.
Aurelija Kniurienė,
Kurtuvėnų bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė
Nuotraukos autorės
