Pirmasis sekmadienis po šv. Velykų – Velykų švenčių užbaigimas. Jis vadinamas Atvelykiu. Atvelykis mūsų krašte vadinamas Vaikų Velykomis arba Velykikėmis. Šią sekmadienio popietę, susirinkę į šventiškai papuoštą salę, prisiminėme senąsias tradicijas. Velykikėms buvo ruošiami tokie pat valgiai, kaip ir Velykoms. Šiai dienai buvo paliekami keli likę margučiai iš Velykų. Kitus kiaušinius dažydavo su likusiais dažais. Kartais darydavo ir taip – per savaitę sudėtus kiaušinius išvirdavo ir naudodavo nedažytus. Šią dieną kiaušinius ridendavo tik vaikai. Atvelykis buvo paskutinė poilsio diena prieš ilgus ir sunkius darbus.
O mes šventės metu žaidėme įvairius judriuosius žaidimus, ratelius: „Jurgeli, meistreli…“, „Barė ponas katinėlį“, šaukėm balandį, šaukštu nešėm kiaušinį, „Šilta – šalta“ ir kitus žaidimus. Kartu su vaikais žaidimuose dalyvavo ir mamytės. Šventės metu veikė margučių parodėlė „Mano margutis“. Parodėlė buvo iš šventės dalyvių atsineštų margučių. Į šventę netikėtai buvo užsukusi Velykų boba, kuri prie kiekvieno vaiko margučių krepšelio padėjo po dovanėlę – saldainių maišelį. Vėliau prasidėjo margučių ridenimas. Ne visiems greitai pasisekė sulaukti rezultatų, bet kantrybė ir sumanumas nugalėjo. Prisiminimui vaikai nusispalvino po iškirptą margutį ir su gera nuotaika iškeliavo namo.
Tikimės, kad kitais metais šventėje susirinks daugiau dalyvių ir žiūrovų. Už gražias dekoracijas dėkojame Brigitai, Sandrai ir Linai.
Siga Paplauskienė,
Paežerių bibliotekos bibliotekininkė
