2666 / Roberto Bolaño. – [2020]. – 878, [2] p.
„2666“ – romanas, kuris sujungia laiko ir erdvės dimensijas – jo siužetas vystosi dviejuose žemynuose, o įvykiai neša skaitytoją per visą XX a. istoriją.
Klaidžiojant kultūros griuvėsiuose ir regint civilizacijos nuosmukį, literatūra atrodo kaip išsigelbėjimo iliuzija, žada mums viltį, tačiau ši iliuzija sklaidosi su kiekvienu romano puslapiu. Ją keičia grėsmės, beprotybės ir beprasmybės nuojauta. Personažai atsiduria nesuprantamose, psichologiškai paralyžuojančiose situacijose, o negebėjimas rasti išeitį kelia baimę ir siaubą.
Prancūzas Žanas Klodas Peltjė, italas Pjeras Morinis, ispanas Manuelis Espinosa ir britė Liza Norton – keturi literatūros profesoriai, besižavintys paslaptingo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Kai pasklinda gandas, kad kažkas pastarąjį pastebėjo Santa Terezos mieste Meksikoje, ketveriukė leidžiasi į piligriminę kelionę.
Atvykę į miestą, Peltjė ir Espinosa sužino, kad miestą jau kurį laiką krečia šiurpūs nusikaltimai – užmiesčio sąvartynuose randami išniekinti jaunų moterų lavonai. Tai pirmoji užuomina apie prarają, ant kurios krašto atsiduria visi romano veikėjai.
Čilėje gimęs, postmodernios apokalipsės dainius Roberto Bolano pažadino Lotynų Amerikos literatūrą iš magiškojo realizmo sapno ir sugrąžino tikrovės matmenį prozai. Paskutinis, po mirties išleistas, romanas „2666“ laikomas geriausiu rašytojo kūriniu – penkios novelės, kurias sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste.