Vasario 28 d. Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje buvo gausu renginių Lietuvių kalbos dienoms paminėti.
Lietuvių kalbos dienos minimos nuo 2016 metų, vasario 16 – kovo 11 dienomis. Šių dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Ir tiesiog kviesti švęsti kalbą kartu! Tomis dienomis ypač stengiamasi prisiminti lietuvių kalbą, ją puoselėti, stiprinti, pasidžiaugti ir mėginti įžvelgti bei sulyginti kartų skirtumus.
Vaikų abonemente, interaktyvioje erdvėje mažųjų bibliotekos lankytojų laukė kūrybinės dirbtuvės „Gražiausi lietuviški žodžiai“. Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijos 2B klasės mokiniams, lydimiems mokytojos Miglės Petrauskienės, buvo trumpai pristatytas Lietuvių kalbos dienų tikslas bei istoriniai ir įdomieji faktai, susiję su lietuvių kalba. Pavyzdžiui, Kauno studentų skvere pastatyta nerūdijančio plieno, 3 metrų skersmens veidrodinė skulptūra „Taškas“, kuri skirta vienintelei pasaulyje lietuviškai „ė“ raidei paminėti. Susipažinę su lietuvių kalbos istoriniais faktais, antrokai sprendė kahoot viktoriną „Gimtosios kalbos lobynas“, po kurios sekė kūrybinė užduotis. Jos metu kiekvienas vaikas piešė savo rankutes ir ant jų užrašė pačius gražiausius lietuviškus žodžius.
Šiomis Lietuvių kalbų dienomis labai svarbu prisiminti ne tik pačią kalbą, kokia ji svarbi ir reikalinga, bet pagerbti ir prisiminti tą kalbą puoselėjusius žmones. Vienas iš jų yra Vytautas Vitkauskas. Netradicinės lietuvių kalbos pamokos „Kalbos glėby“, skirtos Lietuvių kalbos dienoms ir Kuršėnų krašto šviesuolio, kalbininko, žodynininko Vytauto Vitkausko 12-osioms mirties metinėms atminti, metu, Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos devintokai atliko įvairias užduotis, reikalaujančias tiek žinių, tiek ir greitos reakcijos. Atlikus pirmąją užduotį, kurios metu dalyviai, pasidaliję į dvi komandas, turėjo sustoti į nurodytas raides nesikalbėdami ir nesitardami, be žodžių, buvo nuspręsta, kad atlikti tokią paprastą komandinę užduotį nesitariant yra sudėtinga. Be kalbos mes tampame tarsi bejėgiai. Gimnazistai, pasiskirstę komandomis, dalyvavo supaprastintame orientaciniame žaidime, kuriame, atsakius į klausimus, buvo gaunamos dėlionės detalės. Žaidimo pabaigoje iš jų sudėliojus dėlionę, kiekviena komanda turėjo pasakyti, ką žino apie tą asmenį. Kai kurios užduotys buvo lengvai įveikiamos, o prie kitų reikėjo gerai pasukti galvą.
Kaip sakė Lietuvos kalbininkas Jonas Jablonskis, „kalba yra didis, tautos statytas paminklas“. Šį paminklą stato žmonės, vartodami ją, kiekvieną dieną gatvėje kalbėdami lietuviškai, mokindami savo vaikus ir darydami tai ne iš pareigos, o iš meilės. Tad statykime šį paminklą drauge, žodis po žodžio…
Asta Gasiūnienė,
Informacijos ir vadybos skyriaus informacijos specialistė
Nuotraukos Anitos Žiauberienės
