,,Mūsų meilės istorija baigėsi taip, kaip norėjau. Iki pat pabaigos aš mylėjau jį, o jis – mane. Šitą istoriją pūs Bora Boros vėjai, minės aplūžusi trobelė, o aš amžinai nešiosiuosi širdyje.“
1942-ųjų vasara. Abejodama dėl savo sprendimo tekėti Ana Kelovėj pasiryžta su drauge Kite išvykti į Bora Boros salą Ramiajame vandenyne dirbti karo slauge. Sujaudinta didžiausio gyvenime nuotykio ir atitolusi nuo sužadėtinio, ji netikėtai pajunta trauką paslaptingam kareiviui Vestriui. Ilgainiui jų draugystė išsiskleidžia lyg kinrožės žiedas, kurių taip gausu saloje. Kartu tvarkydami apleistą pajūrio trobelę, kuri, vietinių įsitikinimu, yra užkeikta, jie netikėtai tampa siaubingo nusikaltimo liudytojais… Netrukus Vestris perkeliamas tarnauti kitur. Ar jiedu dar susitiks? Ar bus išnarpliotas nusikaltimas?
Tikrai ne visada skaitau naujausias knygas. Šią rašytojos knygą jau senokai turėjau norimų perskaityti knygų sąraše ir, tikriausiai, tam atėjo laikas. Džiaugiuosi perskaičiusi, nes istorija verta dėmesio. Netrūko intrigų, patiko, kad nebuvo viskas nuspėjama, kaip paprastai meilės romanuose pasitaiko. Ir nors veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo metais, karo čia nedaug. Istorijos epicentre – dvi geriausios draugės, kurios nusprendžia išvykti į Bora Boros salą dirbti karo slaugėmis, na, o ten jų draugystei tenka ne vienas sunkus išbandymas. Paslaptinga trobelė, joje užgimusi meilė, daug skausmo, liūdesio, išdavysčių. Bet, kaip sakoma, po kiekvienos audros ateina ramybė. Tad rekomenduoju norintiems gražios, jautrios istorijos.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Knyginėtoja Vilma