,,Gyvenimas trumpas, o apgailestavimas tęsiasi amžinai. Gal būti laimingam dabar, laimingam tik akimirką yra viskas, ką iš tikro turime. Degančiame pasaulyje tikėtis amžinos laimės – visiška nesąmonė.“
Kai dvidešimtmetė būsimoji slaugytoja Fransė Makgrat išgirsta šiuos netikėtus žodžius, jai tarsi atsiveria akys. Užaugusi idiliškoje Koronado saloje, globojama konservatyvių tėvų, ji visuomet didžiavosi tuo, kad elgiasi teisingai ir yra gera mergaitė. Bet 1965 metais pasaulis pasikeičia, ir ji ryžtasi pasirinkti kitokį gyvenimą. Kai Frenkės brolis išvyksta tarnauti į Vietnamą, ji impulsyviai įstoja į Kariuomenės slaugytojų korpusą ir pasuka tuo pačiu keliu. Tokia pat žalia ir nepatyrusi, kaip ir kautis į Vietnamą siunčiami vyrai, Frenkė sunkiai prisitaiko prie karo destrukcijos ir išgyvena dar sudėtingesnę traumą, kai grįžta namo į pasikeitusią ir susiskaldžiusią Ameriką.
Istorija ne tik įdomi, bet ir informatyvi. Apie Vietname tarnavusias moteris slaugytojas esu girdėjusi tikrai mažai. Labai patiko skaityti apie laikotarpį Vietname. Stebėjausi moterų atsidavimu darbui, drąsa, narsa, tikėjimu ir gebėjimu sužalotiems kariams įkvėpti vilties net ir tada, kai jos visai nebėra. Romane pasakojama apie moteris, kurios į karą išėjo savanoriškai. Jos, kaip ir kariai vyrai, rizikavo savo gyvybe, nors tiesiogiai mūšio lauke ir nedalyvavo. Tačiau gaila, kad jų auka ir tarnystė savo šaliai buvo nepelnytai pamiršta. Žinoma, net ir kare užgimsta meilė, besąlygiška, ištikima draugystė. Patiko, jog autorė daug dėmesio skiria psichologinei būsenai jau iš misijų grįžusiems. Tarnavę kariai ir moterys susiduria su nepakeliamais sunkumais. Ne veltui yra sakoma: gyvenimas visam laikui paskiriamas į PRIEŠ Vietnamą ir PO.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Knyginėtoja Vilma