2020-ieji metai Lietuvoje paskelbti Tautodailės metais. Tikslas – artimiau susipažinti su tautodaile, jos kūrėjais, tautos palikimu ir jo puoselėjimu.
Kviečiame susipažinti su Ginkūnų krašto tautodailininkais ir pasigrožėti jų darbais. Pristatome tautodailininkų Rasos ir Gintaro Daukšų bei Jono Vaicekausko virtualią darbų parodą „Kūryba įkvėpta tradicijų, gamtos ir kultūros“.
GINTARAS DAUKŠA
Gintaras Daukša gimė 1967 m. Šiaulių mieste. 1989 m. baigęs Šiaulių pedagoginio instituto (dabar – Šiaulių universitetas) Dailės fakultetą, įgijo piešimo, darbų ir technologijų mokytojo specialybę. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 2010 metų. Dalyvauja kasmetinėse tautodailės parodose, Šiaulių miesto ir rajono amatų šventėse, rengia personalines parodas, demonstruoja medžio, šiaudų dirbinių atlikimo procesą. Pastaruoju metu ypač domisi skulptūra.
Tautodailininkas tapybai bei kitiems menams skiria tik laisvalaikį, nes dirba mokytoju Šiaulių miesto Salduvės ir Zoknių progimnazijose, vadovauja dailiųjų amatų būreliui, Šiaulių Jaunųjų technikų centre – „Lego“ būreliui, dalyvauja įvairiose edukacinėse programose, skirtose tiek vaikams, tiek suaugusiems, moko gaminti medžio, odos, metalo, šiaudų dirbinius liaudies meno motyvais.
„Labai mėgstu piešti gamtą. Menininkas visada išlieja savo vidų“, – sako apie savo darbus. Jo ryškiaspalviai paveikslai – tarsi atsvara blankiai kasdienybei.
RASA DAUKŠIENĖ
Rasa Daukšienė dar besimokydama 10-oje klasėje pradėjo dalyvauti audėjų seminaruose, kuriuose išmoko pinti juostas, austi gobelenus. Studijavo Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultete, kaip diplominį darbą pasirinko juostų audimą ir pynimą. Dalyvauja kasmetinėse tautodailės parodose, yra surengusi parodas įvairiose mokyklose, kultūros centruose. Rasa dirba Jaunųjų technikų centre meninių technologijų būrelio vadove: moko vaikus pinti juostas, austi gobelenus, megzti riešines – padeda vaikams žengti į tautodailės, meno pasaulį.
„Manau, kad tautinių juostų erdvėse dar slypi daug galimybių tautinės kultūros propagavime“, – sako kūrėja. Pastaruoju metu yra susidomėjusi primirštu riešinių mezgimu. Rasai Daukšienei surasti savo kūrybinės veiklos sritį padėjo tėtis- menotyrininkas Vytenis Rimkus.
Savo darbuose Gintaras Daukša ir Rasa Daukšienė naudojasi turtinga tautine ornamentika, puoselėja įvairias technikas, ieško naujų atspalvių ir derinių. Tautodailininkai teigia, kad piešimas, drožinėjimas, juostų audimas, pynimas, mezgimas, staltiesių siuvinėjimas yra puikūs užsiėmimai, ugdantys kantrybę, grožio pajautimą, puoselėjantys lietuviškas tradicijas.
JONAS VAICEKAUSKAS
Skulptorius, akmentašys, medžio drožėjas ir rašytojas Jonas Vaicekauskas, atrodo, gyvena gyvenimą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti kažką, kas išliktų dar ir po jo. Pirmasis žingsnis į akmenkalystę buvo žengtas 1972-aisiais, kai Vilniaus universiteto fizikos fakulteto studentas J. Vaicekauskas nuėjo į Vilniaus dailės kombinatą. Pradėjo čia dirbti ir į universitetą nebesugrįžo.
Jonas yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, priklausau Meno kūrėjų asociacijai. Daugiau kaip 40 metų kasmet dalyvauja įvairiose parodose, tame tarpe ir profesionalų. Jam mielesni darbai iš akmens, tačiau ir medis sėkmingai paklūsta. J. Vaicekausko medžio darbai eksponuojami parodose, yra pasklidę daugelyje užsienio šalių. Bet Jonas, žinoma, nepamiršta ir akmens, nes akmenyje vis atranda naujų derinių ir formų grožį. Juk kaip gražiai akmuo dera prie medžio. Ir prie metalo, kai šias medžiagas paliečia meistro rankos.
Skulptoriaus rankos jėga, tvirtumas, santūrumas juntama ir raiškiuose, konkrečiuose, o drauge ir itin subtiliai sukonstruotuose apsakymuose, atskiruose sakiniuose. Šios mintys ir sugulė į knygas „Įžeminimas“ ir „Pasivaikšiojimas“. Skaitant skulptoriaus literatūrinę kūrybą, labiausiai širdį glosto gyvas, skambus, it tas akmuo nušlifuotas žodis, gili ir gyva mintis.
Parodą parengė
Ginkūnų bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
Rimvida Linauskienė