Tėvo sutartis / Jonas Hassen Khemiri. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2020]. – 317, [1] p.
Romanas „Tėvo sutartis“ – tai meistriška istorija apie šeimą, esančią ant žlugimo slenksčio ir šiuolaikinės tėvystės iššūkius. Puiki proga skaitytojams iš vidaus išvysti ir pažinti neva tobulai normalios šeimos problemas.
Užsienyje gyvenantis tėvas – o kartu ir senelis – atvyksta aplankyti savo suaugusių vaikų. Pagal išankstinius senyvo vyro įsitikinimus, jo sūnus – nevykėlis, o duktė ištekėjo ne už to vyro. Tik jis pats sau atrodo nugyvenęs nepriekaištingą gyvenimą. Tačiau per dešimt intensyvaus šeimos bendravimo dienų iškyla skaudūs praeities prisiminimai, atsiskleidžia visos šeimos nuoskaudos, o į paviršių lenda seniai užgniaužti nesutarimai.
Sūnus, kuris jau turi ir savo vaikų, nebenori rūpintis dar ir tėvu. Dukra taip pat privalo priimti nepatogius sprendimus. Pagal seniai sudarytą sutartį senelis kas šešis mėnesius turi teisę apsistoti sūnaus namuose, tačiau ar vis dar įmanoma išlaikyti šį susitarimą?
Istorija atskleidžiama iš įvairių veikėjų perspektyvų – kiekvienas gauna teisę į žodį. Autorius tekste nenaudoja vardų. Senelis yra senelis, o tuo pačiu ir tėvas, taip pat yra tėvas-sūnus, duktė-mama ir kiti.
„Tėvo sutartis“ – tai intelektuali psichologinė saga, pasakojanti apie komplikuotus santykius tarp, atrodytų, pačių artimiausiųjų. Karčiu humoru ir tylia išmintimi žaižaruojantis kūrinys klausia: ar gali šeiminės aplinkybės nulemti žmogaus likimą? Ar galima iš naujo suderėti tarp šeimos narių sudarytos sutarties sąlygas? Ar visgi joms lemta amžiams pririšti šeimą prie praeities?