TAUTODAILININKAS SAULIUS TAMULIS IR JO DARBAI „UŽGAVĖNIŲ „VEIDAI“ – KAUKĖS“

Pirmą kartą su Užgavėnių persirengėliais susidūriau dar būdamas 6- erių metų. Tuo metu gyvenau  Kuršėnuose. Juos pamatęs neišsigandau, o susižavėjau, kiek jaučiu tai man likę iš senelio, kuris taip pat gan trankiai  varydavo žiemą iš kiemo, dalyvaudavo persirengėlių eisenose savo laikais.

Na o aš į kaukių gamybą kibau nuo 23-jų metų, pradedant „papje mašė“ technologija. Laikui bėgant pastebėjau, kad mano gamyba – kaukės, daugelį sužavėjo, sulaukęs daug pagyrimo, kad yra puikios,  tokie komplimentai įžiebė mano širdy dar didesnę ugnelę, tai pats sau sakiau: „aš dar geriau galiu“, ir kiek laiko praėjus kibau  už medienos. Na, kaip sakant, pirmas blynas buvo apsivilkęs, tačiau pamažu įsivažiavau.

Kaukių turiu sukaupęs daugiau nei penkis šimtus. O kaupiu su tikslu. Svajonė – įkurti Šiauliuose Užgavėnių kaukių muziejų.

Nuo 2000 m., kai  ansamblio  „Auda“ (kuris deja jau nebeegzistuoja), vadovas pakvietė į savo gretas, daugelį metų, kaip viena didelė šeimyna Užgavėnes švęsdavome trankiai, ypač Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, Kurtuvėnuose (Šiaulių r.) ir Šiauliuose. Paskutiniu metu suorganizuoju rinktinį kolektyvą ir smagiai tęsiame tradiciją.

2017-aisiais surengiau autorinę parodą Vokietijoje, lietuvių bendruomenėje. Dalis kaukių buvo išvežta į Ukrainos lietuvių bendruomenę. Nemaža dalis kaukių išvyko į Čikagą, Kanadą, Vokietiją, Daniją ir Lietuvos muziejus.

Užgavėnių šventė užbūrė mano širdį. Didžiausias mano noras yra, kad kuo daugiau žmonių puoselėtų šią liaudies šventę.

SAULIUS TAMULIS
gimė 1965 m. balandžio 22 d. Šemetiškių kaime (Šiaulių r.);
Šiaulių tautodailininkų sąjungos narys, Šiaulių žemaičių draugijos „Saulalaukis“ narys, tautodailininkų folklorinio ansamblio „Margulis“ narys.

Sauliaus Tamulio darbai ir pomėgiai

Knyga

„Sudėjau viską, ką turėjau“, – sako tautodailininkas. Pagrindinė knygos tema – Užgavėnės. Didelė dalis fotografijų – Užgavėnių kaukių. Knygoje surinkti ir Užgavėnių papročiai, burtai, orų spėjimai, eilėraščiai, blevyzgos.
Nuotraukas knygai fotografavo pats S. Tamulis, jį žavi fotografijos menas. Fotoaparatas kartais net žvejyboje tampa svarbesnis už meškerę.
http://old.skrastas.lt/?data=2015-03-04&rub=1065924812&id=1424097578

Nuotr. Jono Tamulio

SAULIAUS TAMULIO KNYGA, apie ją:
Šalta žiema, bėk iš kiemo / Saulius Tamulis ; [sudarytoja Birutė Žalneravičienė] ; [viršelio dailininkė Rasa Urnikienė]. – [Šiauliai] : [Šiaulių žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“], [2015]. – 192 p. : nuotr.. – Antr. iš virš.. – Aut. nurodytas virš.. – Su autoriaus Sauliaus Tomulio autografu ir dedikacija Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekai (C415  Šiaulių rajono savivaldybės VB). – Bibliogr.: p. 189

Užgavėnės – žiemos palydų šventė

Žiemos palydų šventė, spalvingi ir išradingi jos papročiai žinomi visoms Europos tautoms. Įvairiose šalyse – skirtingos šventimo formos, laikas ir trukmė, net ir šios šventės pavadinimas. Ši šventė yra liaudiškos, pagoniškos kilmės tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe.

XX a. pabaigoje Užgavėnės daugelyje Lietuvos regionų, išskyrus Žemaitiją, buvo primirštos, tačiau apie 1985–1990 metus jos vėl buvo atgaivintos. Žemaičių Užgavėnių tradicijas perėmė ir kiti regionai. Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių „gavėti“ (silpti) bei „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego).

Ši šventė savo esme yra agrarinė šventė. Jos metu atliekami apeiginiai veiksmai yra skirti žemės derlingumui skatinti ir išvaryti taip visiems atsibodusią piktą žiemos dvasią Morę. Lašininio ir Kanapinio kova – tai kova tarp žiemos ir vasaros valdovų, žemės žadinimas naujam gyvybės ciklui.

Dar XX a. pradžioje Lietuvoje Užgavėnes švęsdavo tris dienas – sekmadienį, pirmadienį ir antradienį. Vėliau imta švęsti tik vieną – antradienį, 47 d. prieš Velykas. Šią dieną kaimai virsdavo savotišku teatru.

Užgavėnės žmonėms – linksmybės metas. Jų metu krečiamos įvairios išdaigos ir niekas nepyksta. Persirenginėjama įvairiais personažais: moterys – vyrais ir atvirkščiai. Dėdavosi kuo baisesnes kaukes, kurios būdavo išskobtos iš medžio, padarytos iš tošies, popieriaus, avikailio.

Užgavėnių šėlsmas buvo puiki galimybė pasiieškoti ir antros pusės (o juk šiandien tai irgi aktualu, nes žmonės yra įnikę į virtualų pasaulį ir spontaniškai gatvėje susipažįsta rečiau), dėvint kaukę, tai kur kas paprasčiau. Tiesa, tradiciškai kaukė neturi būti nei graži, nei linksma. Ji turi vaizduoti seną, grėsmingą personažą. Dažniausiai naudojamos spalvos – juoda, balta, raudona.

Užgavėnių diena nėra šventė. Tačiau šią dieną daugybę darbų yra draudžiama dirbti, kiti – kaip tik skatinami.

Per Užgavėnes buriama koks bus oras, derlius, ar sveiki bus ūkio gyvuliai. Taip pat spėjama ir apie vedybas.

Zina Keturakytė,
Šakynos bibliotekos bibliotekininkė

Per Užgavėnes yra paprotys daug kartų valgyti. Tai sąlygojo besiartinanti septynias savaites truksianti gavėnia. Seniau šis laikotarpis būdavo labai sunkus. Gavėnia būdavo „sausa“ (jos metu buvo draudžiama valgyti mėsos, pieno patiekalus). Gausus valgymas ko gero turėjo ir tikslą ne tik sukaupti jėgų, bet ir pažadinti derlingumą bei vaisingumą.

Per Užgavėnes būdavo valgoma mėsa, šiupinys, vėlesniais laikais vietoj šiupinio išpopuliarėjo blynai. Blynų prikepdavo tiek, kad šeimynai užtektų ir svečius turėtų kuo pavaišinti.
Valgyti reikia ne mažiau kaip devynis kartus per dieną.

BLYNAI SU BULVIŲ KOŠĖS PADAŽU

Miltai, kiaušinis, vanduo, druska, bulvės, spirgučiai.

Užmaišome tešlą lietiniams blynams. Tešla skystoka. Kepami ploni blynai per visą keptuvę. Išverdamos bulvės, sutrinamos. Įpylus pieno gerai išmaišoma. Gaunasi skysta bulvių košė. Keptuvėje paspirgintus spirgučius  (galima su svogūnu pakepinti)  supilame į bulvių košės puodą, išmaišome. Blynai suvyniojami į dūdeles ir valgomi dažant juos į košę su spirgučiais.

Nuotr. iš:
https://www.silelis.info/?lang=lt&mID=1&ac=comm&id=2914

Literatūra apie Užgavėnes

Dovana muziejui – šimtas Užgavėnių kaukių / Živilė Kavaliauskaitė. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. – ISSN 1648-4010. – 2020, birž. 6, p. 3.

Kalendorinės šventės : mokomoji knyga / Asta Tamošiūnienė. – 2-asis patais. leid.. – Klaipėda : KU l-kla, 2000. – 78, [1] p. : iliustr. ; 21 cm. – ISBN 9955-456-02-7

Kalendoriniai papročiai Gruzdžių apylinkėse / Marijona Čilvinaitė. – Iliustr. // Gruzdžiai. – D. 2, p. 568-583

Kurtuvėnų regioninis parkas : Kurtuvėnai-Jautmalkė-Kurtuvėnai. – Iliustr. // Ypatinga Lietuva. – Kaunas : Terra publica, [2013]. – P. 130-137

Libertas Klimka „Lietuviškų tradicijų skrynelė“ : [tekstų fragmentai] / Libertas Klimka // Žemaičių žemė. – ISSN 1392-2610. – 2014, Nr. 2, p. 68-69.

Persirengėliai šėliojo ir Micaičiuose / Vaivos Melvydaitės nuotr.. – Iliustr. // Kuršėnų krašto žinios. – ISSN 2538-7502. – 2020, vas. 28, p. 9.

Sauliaus Tamulio paroda „Užgavėnių kaukės“ / S. Butvidienė. – Iliustr. // Kuršėnų krašto žinios. – ISSN 2538-7502. – 2021, vas. 4, p. 9.

Šalta žiema, bėk iš kiemo / Saulius Tamulis. – [Šiauliai] : [Šiaulių žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“], [2015]. – 192 p. : nuotr.

Šventė Naisiuose. – Iliustr. // Kuršėnų krašto žinios. – ISSN 2538-7502. – 2020, vas. 28, p. 9.

Užgavėnės : [etnografinė studija] / Juozas Kudirka. – Vilnius : Mokslas, 1992. – 63, [1] p. : iliustr.. – ISBN 5-420-01072-0

Užgavėnės Šiaulių krašte : informacinis leidinys / [sudarytojai: Alė Mikalauskienė, Mykolas Žalneravičius. – Šiauliai : [Lietuvos Šiaulių regioninio suaugusiųjų švietimo informacijos centras], 1997. – 39 p. : fotogr., nat.

Užgavėnės / Inga Kriščiūnienė. – Vilnius : TECHLAB, 1992. – 119 p. : iliustr., gaid.

Užgavėnės Kurtuvėnuose = The Shrove Tuesday in Kurtuvėnai / [sudarytojai Vidmantas Lopeta, Salvijus Kulevičius, Rytis Budrys. – Kurtuvėnai (Šiaulių raj.) : Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, 2008. – 213,[3] p. : fotogr.. – ISBN 978-9955-881-00-1

Užgavėnės // Lietuvių kalendorinės šventės. – Vilnius : Mintis, 2013. – P. 55-108.

Užgavėnės Žaliūkių malūne: priminsime pavasariui, kad jo pasiilgome. – Iliustr. // Etaplius. – ISSN 2424-5593. – 2020, vas. 14, p. 7

Užgavėnės Aukštelkėje / [Šiaulių r.] bendruomenės „Aukštarūžė“ nuotr.. – Iliustr. // Kuršėnų krašto žinios. – ISSN 2538-7502. – 2020, vas. 28, p. 9.

Užgavėnių kaukių paroda – Šakynoje / Šakynos filialo inf.. – Iliustr. – Rubrika: Kultūra // Šiaulių kraštas. – ISSN 1648-4010. – 2021, vas. 2, p. 7.

Užgavėnių papročiai Kurtuvėnų krašte [Šiaulių rajonas] / Audronė Kiršinaitė, Vidmantas Lopeta, Veronika Norvilienė. – Iliustr.. – Bibliogr.: 31 pavad. // Kurtuva. – ISSN 1392-2955. – Nr. 4 (1998), p. 52-65.

Užgavėnių kaukės : [katalogas] / Kretingos muziejus. – Klaipėda : Druka, 2011. – 35, [1] p. : iliustr. ; 17 x 24 cm. – ISBN 978-609-404-111-2

Užgavieniu muonā : žemaitiu Užgavieniu tautuosakas rinktėnė / sudarė Rita Videikaitė-Macijauskienė. – Klaipėda : Druka, 2015. – 191, [1] p. : iliustr., nat. ; 21 cm. – ISBN 978-609-404-203-4

Užgavėnių kaukės / Vilniaus etninės kultūros centras. – Vilnius : [Petro ofsetas] : Vilniaus etninės kultūros centras, 2009. – 131, [1] p. : iliustr. ; 24 cm. – ISBN 978-609-420-041-0 (įr.)

Užgavėnių kaukė mūsų kultūroje / Stasys Skrodenis. – Bibliogr. išnašose // Folkloras ir gyvenimas. – Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. – P. 142-160.

Užgavėnų kaukių muziejus… maiše : [pokalbis su tautodailininku Sauliumi Tamuliu] / [kalbėjosi] Gabrielė Pastaukaitė. – Iliustr. // Etaplius. – ISSN 2424-5593. – 2020, vas. 14, p. 7, 22

Užgavėnių šventė Raudėnuose / Loreta Aušbikavičienė. – Iliustr. // Kuršėnų krašto žinios. – ISSN 2538-7502. – 2020, vas. 28, p. 9.

Užgavėnių šventė Drąsučiuose / Inga Jonuškienė. – Iliustr. // Kuršėnų krašto žinios. – ISSN 2538-7502. – 2020, vas. 28, p. 9.

Užgavėnių linksmybės Kuršėnuose / Vaiva Melvydaitė. – Iliustr. // Kuršėnų krašto žinios. – ISSN 2538-7502. – 2020, vas. 28, p. 9.

Užgavėnių šventės vietos Panevėžyje: kaimo paieškos mieste / Eglė Aleknaitė. – Iliustr.. – Santr. angl. (str. gale), latv., vok., p. 70, 71. – Bibliogr. išnašose // Žiemgala. – ISSN 1392-3781. – 2014, Nr. 2, p. 6-12.

Žanro virsmas : Žemaitijos Užgavėnių dainos : monografija / Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė. – Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. – 301, [2] p. : iliustr., faks., nat., portr. ; 22 cm. – ISBN 978-9955-18-870-4 (įr.