Vagių gatvė / Mathias Énard. – 2020. – 228 p.
Romanas apie geresnio gyvenimo svajonę, meilę, fanatizmą, kelionę per save, susidūrimą su tikrove ir kitas sudėtingas temas.
Pagrindinis romano veikėjas – jaunas marokietis Lakdaras, kuris įtraukiamas į audringus Viduriniųjų Rytų įvykius.
Ištremtas šeimos dėl nederamų jausmų pusseserei, Lakdaras atsiduria Barselonos gatvėse, kur slepiasi tiek nuo policijos, tiek nuo ekstremistinės musulmonų grupuotės, prie kurios buvo prisijungęs dar gyvendamas Tanžere. Savo gyvenimo kelionėje jam tenka įsigyventi į daugybę personažų, nors jis tenori tik gerti alų, flirtuoti su turistėmis ir skaityti gerus romanus.
Lakdaro kelias iš berniuko į vyrą, iš pamaldaus musulmono į nusidėjėlį, vyksta kai kurių svarbių istorinių įvykių fone: smurto proveržio per Arabų pavasarį ir Europos ekonomikos griūties metu. Lyg to negana, Lakdaras atgaivina ryšius su vaikystės draugu, kuris ruošiasi įvykdyti žmogžudystę. Žmogžudystę, kuriai pats Lakdaras nepritaria.
Rašytojas šiame romane nukelia skaitytojus į įvairias vietas, tačiau dažniausiai į Maroką ir Ispaniją. Pagrindinis veikėjas yra romantiškas knygų mylėtojas, kuriam labai nepasisekė gyvenime ir jis atsidūrė nepavydėtinose situacijose. Pasakojimas atskleidžia fundamentalistinį piktnaudžiavimą religija ir mirtiną nemokšiškumo bei skurdo derinį.
Ši knyga – ne tik vargano berniuko iš Tanžero, siekiančio geresnio gyvenimo Europoje, istorija. Joje telpa Arabų pavasaris, iš islamo istorijos įgyta išmintis, neramumai ir gyvenimo baimė šiuolaikinėje Europoje, pirmosios meilės liūdesys, jaunų vyrų kova musulmonų pasaulyje ir dar daugiau.
„Vagių gatvė“ – daugiasluoksnis kūrinys. Tai ir tragedija, ir meilės istorija, ir įtempto siužeto pasakojimas, ir keliautojo dienoraštis.