Liudijimai / Margaret Atwood. – [2020]. – 477, [1] p.
Knygos „Tarnaitės pasakojimas“ tęsinys. Siužetas vystomas penkiolika metų vėliau nei pirmoje knygoje.
„Tarnaitės pasakojimas“ pasirodė 1985 m. Visus šiuos dešimtmečius knyga neprarado populiarumo, skaitytojai tris dešimtmečius reikalavo atsakymų ir pagaliau sulaukė tęsinio.
Istorija pasakoja apie netolimos ateities Gileado respubliką, kurioje visuomenė gyvena pagal valdžios primestą puritonišką santvarką. Turtingųjų šeimoms, kurios beveik nebegali susilaukti palikuonių, vaikus gimdo tarnaitės, laikinai apgyvendintos jų namuose. Tarnystė primena vergovę. Jokio išsilavinimo, jokių privilegijų, jokių grožio priemonių, jokio socialinio gyvenimo. Pagrindinė tarnaitės pareiga – būti apvaisintai. Ir nežinia, kas joms nutinka po gimdymo.
Šioje knygoje skaitytojai perkeliami penkiolika metų į priekį ir istoriją seka trijų veikėjų akimis – pagyvenusios moters Tetos Lidijos, bei naujos kartos merginų Agnesės ir Deizės.
Gileado respublika vis dar gyvuoja, tačiau rašytojos pasirinktas pasakojimo būdas visai kitoks, nei pirmoje knygoje. Tetos Lidijos liudijimas siekia Gileano respublikos kūrimosi pradžią ir teokratinės santvarkos atsiradimo aplinkybes. Agnesė gimė ir užaugo naujoje visuomenėje ir yra auginama kaip būsima vado žmona. Deizė – mergina iš Kanados, kuri jaučia, kad gyvena ne savo gyvenimą.
Kaip šios moterys susijusios ir kas nutiks kai jų likimai susijungs?
Knygos siužetas kviečia pamąstyti apie nepastovų mūsų pasaulį bei jo ydas. Nors knygoje vis dar daug tamsos, tačiau ji yra tarsi priešnuodis „Tarnaitės pasakojimui“. Autorė pagaliau leidžia rasti atsakymus į ilgai kankinusius klausimus, tačiau pati teigia, kad romaną įkvėpė mūsų dabartinis pasaulis.
„Liudijimai“ į tamsią Gileano respubliką įleidžia šviesos spindulį…