Laiko nusikaltimai / Sigitas Parulskis. – 2021. – 238, [2] p.
Vienas iš nedaugelio lietuviškų pulp fiction stiliaus kūrinių, kuriame be skrupulų trinamos realybės ribos ir taip skaitytojams dovanojamas netikėtas literatūrinis nuotykis. Romanas, kuris tęsia geriausių Europos siurrealistinių romanų tradiciją.
Parašyti „Laiko nusikaltimus“ Sigitą Parulskį įkvėpė nelabai žavi vizija, kad jis miręs plaukioja baseine. Tai gana klasikinė greito veiksmo trilerių pradžia – lavonas baseine, o tada prasideda lenktynės, gaudynės, intrigos ir kiti veikėjų nuotykiai…
Jau nuo pirmų puslapių autorius žaidžia skaitytojo sąmone, sukurdamas apgaulingą iliuziją, kad tai realistinis romanas. Tačiau kuo toliau, tuo labiau skaitytojo neapleidžia įspūdis, kad autorius nutrina visas realistinio pasakojimo ribas, žaidžia sukurdamas absurdiškus siužeto vingius ar realiame gyvenime lengvai atpažįstamų iškilių asmenybių šaržus. Čia meistriškai susipina nuotykių, kriminalinio, erotinio romano elementai – milijonus kainuojančių deimantų paieškos, narkotikai, prostitucija, nusikalstamo pasaulio kovos, žmogžudystės, po Vilniaus senamiesčiu nuo Antrojo pasaulinio karo likę sprogmenys.
Nors pasakojimas prasideda, atrodytų, banaliai paprastai, rašytojas romane sukuria dinamišką pasakojimą, estetiškai pagavią fikciją, tobulą literatūrinį džiazą, kurio pulsacijai skaitytojas tampa nepajėgus atsispirti.