„Per žydinčią pievą aš eisiu basa,
Čia lenksiuos žolynams ir prausiuos rasa…
Priskinsiu, pririnksiu gražiausių žiedų
Gėlių nuostabiausių gal šimtą vardų!“ (V. Bladykaitė)
Artėjant paskutiniam vasaros mėnesiui, Šiupylių bibliotekos teritorijoje vyko popietė eilėraščių skaitymai „Žolynų paslaptys“, skirti skaitymo iššūkiui „Vasara su knyga“.
Popietės metu bibliotekos darbuotoja Salvinija Šeškauskienė pademonstravo atsineštus vaistinguosius augalus, papasakojo apie jų gydomąsias savybes ir tinkamą jų vartojimą.
XX amžiaus pirmoje pusėje skirtinguose Lietuvos regionuose Žolinės puokštės buvo skirtingos. Suvalkijoje rišdavo darželio ir lauko žolynus bei javų varpas. Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje – ne tik javų varpas ir žolynus, bet ir vaisius. Obuolius, kriaušes, kartais vyšnias ir slyvas pritvirtindavo arba pamaudavo ant pagaliukų. Į puokštę pritaikydavo net daržovių – kopūsto galvelę, morkas, svogūną, burokėlį, bulvę, krapų sėklų, aguonos galvutę. Pašventintus žolynus sudžiovindavo ir tikėjo, kad šventintos vaistažolės veiksmingesnės, todėl jomis gydė ar aprūkydavo žmones ir gyvulius. Šventintais žolynais aprūkydavo pirmą kartą leidžiamus į lauką gyvulius, kad juos apsaugotų nuo nelaimių, kad sveiki būtų, kad karvės daugiau pieno duotų.
Lietuvoje vaistiniai augalai yra gana paplitę, daugeliui gerai žinomi bei dažnai vartojami. Gydomasis rugiagėlių poveikis nėra įrodytas, tačiau jos naudojamos gydant uždegimus, odos paraudimus. Žiedai dažo mėlyna spalva verpalus, audinius. Retkarčiais jos naudojamos kosmetikos gamyboje. Bitininkystėje vertinamos kaip turinčios didelį cukraus kiekį nektare.
Ramunėlė – vaistingas augalas, žydintis gegužės – rugpjūčio mėnesiais. Jau nuo seno žinoma, kad jos žiedai gydo vidaus ir išorės ligas. Ji dar gali būti vadinama remule, marūna ar tiesiog vaistine ramunėle. Ramunėlės kepurėles skinti reikia be kotelių. Nuskinti žiedai iš karto džiovinami, paskleidus plonu sluoksniu ant plokščios vietos ir užklojus popieriumi.
Liaudies medicinoje žemuogė — vienas iš pirmųjų vaistingųjų augalų. Vasarą tam geriausiai tinka uogos, kitais metų laikais — džiovintų lapų ir žiedų antpilai.
Po susipažinimo su augalais, jaunimas skaitė pasirinktus gražius eilėraštukus iš knygelių.
Skaitymus galite pamatyti ir išgirsti:
Salvinija Šeškauskienė,
Šiupylių bibliotekos bibliotekininkė
Šaltiniai:
- https://augalupsichoterapija.lt/zoliniu-puokstes-is-tautos-istorijos-lobyno/
- http://naturalus.sveikas.lt/lt/naturalus-vaistai/vaistazoles/rugiagele/
- https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1154730/lietuviskiausia-vaistazole-isrinkta-ramunele-nuo-streso-virskinimo-ir-kitu-bedu-gelbeja-jau-nuo-antikos-laiku
- http://www.manosveikata.lt/lt/temos/vaistazoliu-zinynas/zemuoges-sveikatos-atseikeja-veltui
- Šimkūnaitė Eugenija. Girios medeliai, žali žaliuonėliai: Pasakos vaikams. – V.: Valst. leidybos centras, 1991.