AR „IRKOS TRAGEDIJA“ – KIETAS RIEŠUTĖLIS ŠEŠTOKUI?
Paskelbta 2022-05-23
Šiemet sukanka 145 metai, kai gimė (1877) rašytoja, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, vertėja, mokytoja, labdarė, nacionalinio judėjimo dalyvė Marija Pečkauskaitė – ŠATRIJOS RAGANA. Gegužės 19 dieną Naisių bibliotekoje vyko kompleksinis renginys ,,Žmogaus elgesys, jausmai, apsisprendimai Šatrijos Raganos kūryboje“, kuriame dalyvavo Meškuičių gimnazijos Naisių skyriaus 6 klasės mokiniai bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Silva Maskaliovienė. Bibliotekininkė Daiva Remeikienė renginį pradėjo filmu-skaidrėmis ,,Šatrijos Ragana: gyvenimas ir rašytinis lobynas“, vėliau plačiau kalbėta apie rašytojos asmenybę: pristatyta spaudinių paroda, akcentuota Marijos Pečkauskaitės draugystė su josios bičiuliais Povilu Višinskiu ir kunigu Kazimieru Bukantu, išsamiai mokiniams paaiškinta slapyvardžio reikšmė, didesnis dėmesys skirtas rašytojos studijoms Šveicarijoje, pedagoginiam darbui Marijampolės ,,Žiburio“ gimnazijoje ir paskutinei gyvenamajai vietai Židikuose. Bibliotekininkės D. Remeikienės pasakojimą keitė mokytojos S. Maskaliovienės klausimai, į kuriuos mokiniai atsakymų ieškojo įvairiuose šaltiniuose: vadovėlyje, metodinėje literatūroje ir net internete. Antrąją akademinę valandą buvo skaitomas apsakymas ,,Irkos tragedija“ (sukurtas 1924 m.), aiškintasi nežinomų žodžių reikšmė, kuriami veikėjų paveikslai, aptariami jų charakterių bruožai ir t. t. Kūrinį buvo stengtasi perskaityti visą, nes kitą pamoką mokinių laukė režisieriaus Gyčio Padegimo spektaklio ,,Irkos tragedija“ peržiūra ir lyginimas su jau skaitytu apsakymu. Šeštokai – dar jauni žmonės, bet įdomu, kokią nuomonę susidarė, perskaitę visą kūrinį?! Anot profesoriaus Kęstučio Urbos – tai akivaizdus visiško vienišumo ir nereikalingumo suvokimas, skleidžiamas daugiausia menamąja kalba, įtraukiant gamtos ir aplinkos detales, yra ilgas, nuoseklus, pasibaigiantis dramatišku šešerių metų mergaitės Irkos gyvenimo lūžiu. Ech, kad šių dienų gyvenime tokių vaikiškų likimų būtų kuo mažiau…
Daiva Remeikienė, Naisių bibliotekos bibliotekininkė D. Remeikienės ir S. Maskaliovienės nuotraukos
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Tęsdami naršymą Jūs sutinkate su privatumo politika.
Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį naršant svetainėje. Slapukai, kurie priskiriami būtinoms kategorijoms, yra saugomi jūsų naršyklėje, nes jie yra būtini pagrindinėms svetainės funkcijoms veikti. Mes taip pat naudojame trečiųjų šalių slapukus, kurie padeda mums analizuoti ir suprasti, kaip jūs naudojatės šia svetaine. Šie slapukai bus saugomi jūsų naršyklėje tik gavus jūsų sutikimą. Jūs taip pat turite galimybę atsisakyti šių slapukų. Bet kai kurių iš šių slapukų atsisakymas gali paveikti jūsų naršymą.
Norint, kad svetainė tinkamai veiktų, būtini slapukai yra reikalingi. Į šią kategoriją įeina tik slapukai, užtikrinantys pagrindines svetainės funkcijas ir saugumo ypatybes. Šie slapukai nesaugo jokios asmeninės informacijos.
Visi slapukai, kurie gali būti nebūtinai reikalingi interneto veikimui ir yra naudojami specialiai rinkti vartotojo asmeninius duomenis naudojantis analitika, skelbimais ir kitu įterptuoju turiniu, yra vadinami nebūtiniais slapukais. Prieš paleisdami šiuos slapukus savo svetainėje, privalote sutikti.
