,,Reikia vertinti ne tik geras akimirkas, bet ir liūdnas, tai mūsų gyvenimo druska.“
Istorija prasideda vienoje Kauno bažnyčių. Šventų Mišių metu, kurias laiko jaunas, patrauklus kunigas, nualpsta garbaus amžiaus moteris. Nepažįstama mergina pasirūpina Eugenija ir parveža ją namo. Tarp moterų užsimezga draugystė, kuria visai nesižavi Eugenijos sūnus. Nors naujoji mamos draugė Laura žavi, Vytui tai nerūpi – jis išgyvena savo santykių dramą. Vis dėlto likimas viską sudėlioja savaip ir veikėjų gyvenimai netikėtai persipina. Atrodo, pats Dievas (o gal nelabasis?) tąkart atvedė Eugeniją į bažnyčią, linkėdamas kiekvienam šios istorijos dalyviui atrasti tikrąjį save. Knyga privers susimąstyti apie tai, kad graži išorė kartais slepia tamsų vidų. Tačiau net ir tamsiausia mūsų pusė gali būti išgydyta meile: tereikia paleisti pyktį, atleisti ir atvira širdimi priimti viską, ką duoda likimas.
Ne veltui ši knyga pažymėta S raide. Epizodai aprašyti drąsiai, bet ne per daug ir subtiliai. Tai tikrai neužgožė veikėjų pagrindinių (nuodėmingų) istorijų, kurios yra pintos perpintos ir visaip kaip susijusios, bet skaityti buvo lengva. Kiekvienas skyrius įtraukia vis labiau, dėl to rekomenduoju norintiems intrigos bei dramos. Pirmoji autorės knyga „Kasdien vis labiau“ visai kitokio turinio, tad džiugu, kad rašytoja nestokoja fantazijos ir įkvėpimo.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Knyginėtoja Vilma