,,Pagalvokite apie visus gyvenime sutiktus žmones. Jų tiek daug. Jie ateina ir išeina kaip bangos didesnės ir galingesnės už kitas. Kartais jos iškelia iš jūros dugno visokiausių daiktų ir išplauna į krantą. Jie lieka įspausti į smėlį, lyg ženklas, kad kadaise čia būta bangų, net jei potvynis jau seniai nuslūgęs.“
Lilė ir buvęs jos vyras Railis pagaliau susitarė dėl dukrelės Emerson priežiūros. Nors išsiskyrę, jie vis dar susitinka beveik kasdien, ir Lilę kaskart apima baimė: nejaugi ji taip niekad ir nepatirs, kas yra tikroji laisvė ir laimė? Tačiau vieną rytą gatvėje ji netikėtai sutinka savo pirmąją meilę – Etlasą. Jiedu nesimatė beveik dvejus metus, bet jausmai, regis, tik ir laukia progos įsiplieksti iš naujo, šįsyk – dar karštesne liepsna. Truputį padvejojusi Lilė nusprendžia suteikti Etlasui antrą progą. Tik naujai atrastą džiugesį netrunka apkartinti smurto nesibaidantis Railis: nors su Lile jie nebegyvena drauge, giliai širdyje jis vis dar viliasi ją susigrąžinti, ir kam jau kam, bet Etlasui Koriganui jis neleis stoti skersai kelio.
Dažnai knygų aprašymus mėgstu pradėti vienu žodžiu, apibūdinančiu knygą. Paskutinįkart istorija apie Keviną buvo šokiruojanti, na o šįkart – nuvilianti. Esu perskaičiusi visas Collen Hoover knygas. Ši ,,Mes pradedame iš naujo“ yra tęsinys knygos ,,Mes dedame tašką“. Na, gal vis tik tiesiog reikėjo ,,padėti tašką“. Pirmoji dalis buvo tikrai stipri, nenuspėjama, intriguojanti, na o ši – nuspėjama, banali bei perdėtai saldi ir paviršutiniška. Kelių vakarų romanėlis. Bet jei norit smegenų neapkraunančios, šviesios ir gražios meilės istorijos – rekomenduoju.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Knyginėtoja Vilma