,,Viskas praeina, dyla prisiminimai, ilgesys tampa nebe toks aštrus, nes vienus žmones mūsų gyvenime pakeičia kiti, gal ne tokie svarbūs ir mylimi, jei lyginsime su išėjusiais už mūsų bendravimui pasiekiamų ribų, bet jie užpildo erdvę, neleisdami įsivyrauti tuštumai.“
Pagrindinė veikėja turi skambų ir neįprastą vardą. Ji – Kasiopėja, tačiau niekas Kasios nevadina mamos duotu vardu. Kasia augo eilinėje šeimoje, kurioje trūko meilės, bendravimo, empatijos ir tarpusavio supratimo. Moteris, neturėdama kuo remtis bei iš ko semtis išminties, pati mokėsi iš gyvenimo ir bandė suprasti, kas teisinga, o kas ne. Kasia vis mėgino, vėl ir vėl darė klaidas, plaukė pasroviui daug negalvodama, kur ta srovė nuneš. Ji blaškėsi tarp simpatijų ir meilių, o šalia vyrų buvo ne tokia, kokia norėtų, o tokia, kokios pageidavo jie. Kasia nepaisė savo poreikių, tiesą sakant, nežinojo, ko pati ir nori. Ir tik brandžiame amžiuje, išsiskyrusi ir vieniša, ji nusprendė bandyti tapti tikrąja savimi. Tik kas ji iš tiesų yra?
Nežinau kas, bet patiko. Knyga tarsi apie nieką, bet tuo pačiu apie viską: moters brendimą, jos visiškai nebanalią kasdienybę, kuri neretai prilygdavo linksmiesiems kalneliams ir bandymą nugyventi gyvenimą taip, kaip turi sau giliai paslėpusi pasąmonėje. Bet ar pavyksta? Gyvenimas praplaukia ir susimąstai, ar nugyvenai jį tinkamai? Ar buvai laiminga? Ar dabar esi laiminga? Labai gyvenimiška, tikroviška ir visai nesaldi Kasios K. istorija, kurią tikrai rekomenduoju perskaityti, nes kiekviena iš jūsų rasite kažką sau iki skausmo pažįstama.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Knyginėtoja Vilma