„Lietuva – tai laukai ir takeliai, Lietuva – tai žibutės laukuos, Lietuva – žydros akys seselių, juodbėrėliai žirgai prie tvoros“. Tokiomis eilutėmis Ginkūnų bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Rimvida Linauskienė pradėjo popietę.
Paskelbus 2023-iuosius Žirgo atmintinais metais, gegužės 16 d. Ginkūnų biblioteka surengė ginkūniečiams muzikinę popietę „Ristele su muzika: gražiausios dainos apie žirgus“, kuri vyko Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros centro (toliau ŠRSKC) Ginkūnų filialo salėje.
Kas lietuviui yra arklys, žirgas? Tradicinėje gyvensenoje – ir duonelę kasdieninę auginant, ir visus kitus ūkio darbus nuveikiant, pramogaujant šventėse, ir tėvynę ginant – visur kartu. Artimas ir mielas lietuvio širdžiai: gera jį paglostyti, patapšnoti per sprandą, pažvelgti į protingas akis. O jau pamatyti lekiant, pralekiantį vėją! Kaip patarlė sako: „Arkliai bėgūs kaip žaibai“.
Renginio pradžioje dalyvius pasveikino Kuršėnų meno mokyklos Ginkūnų vietovės atlikėjos Lėja Timinskaitė, Gabija Mikalauskaitė, Luknė Čekanauskaitė ir mokytoja Daina Čekanauskienė, atlikdamos lietuvių liaudies dainą „Saulutė tekėjo“ ir aukštaičių krašto liaudies dainą „Ei žirge, žirgeli“.
Šiaulių gamtininkų centro žirgyno trenerė Jogailė Develytė savo pranešime „Žirgo reikšmė žmogaus gyvenime“ supažindino dalyvius su žirgų psichologija, fiziologija, veisles ir žirgų sportą – žirgų sporto rungtis. Ryšys tarp žmogaus ir žirgo išties stebuklingas: gydantis, mokantis, įkvepiantis, skatinantis augti ir tobulėti.
Žirgą galima rasti beveik kiekvienoje lietuvių liaudies dainoje. Mediniais žirgeliais dažnai būdavo puošiami pastatų kraigai, o rasta arklio pamesta pasaga buvo laikoma laimės ženklu. Nenuostabu, kad lietuviškuose herbuose arklį ar žirgą galima išvysti itin dažnai. Kužių padalinio bibliotekininkė Nijolė Viktoravičienė skyrė dėmesį Šiaulių rajono miestelių heraldikai, kas ir kodėl Kužių miestelio herbe vaizduojama: auksiniame skydo lauke ant kairiojo kaspino pavaizduotos trys arklių galvos. Raudonas kairysis kaspinas simbolizuoja miestelio pavadinimą, o sidabrinės arklių galvos siejamos su liaudies etimologija.
Muzikinėje erdvėje visų dalyvių širdis virpino, pripildė džiugesio akimirkomis Kuršėnų meno mokyklos Kairių vietovės akordeonistų atliekami kūriniai: „Šėriau šėriau sau žirgelį“, „Jodinėjimas Rančoje“ ir „Ant žirgo“ (vadovė Meilutė Dautarienė). Tos pačios mokyklos Ginkūnų vietovės pianistės, suburtos mokytojos Dianos Čekanauskienės, džiugino dalyvius savo muzikavimu. Jų atlikti kūriniai žavėjo raiškiu skambinimu, buvo palydėti plojimais, šypsenomis.
Renginį vainikavo ŠRSKC Ginkūnų filialo populiarios muzikos dueto Vidos ir Elvyros atliekama diena „Žirgų lenktynės“.
R. Linauskienė padėkojo susirinkusiems ir pakvietė aplankyti ir susipažinti su bibliotekoje parengta ginkūniečių kūrybinių darbų bei asmeninių kolekcijų paroda „Taurus žirgo grožis“.
O kiek žemaitukai svarbūs Lietuvai? Žemaitukai yra tautinės savasties, tautos kūrybinių galių išraiškos dalis. Tebegyva dar Vytauto raitelių dvasia… Tų, kurie su vėju lenktyniavo platybėse tarp Baltijos ir Juodosios jūros. Dalyviai buvo pakviesti pažiūrėti filmą „2000 kilometrų istorijos“.
Tai buvo nepakartojama, miela, gera, jautru!
Rimvida Linauskienė,
Ginkūnų bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
Nuotraukos autorės
