,,Mes negalim savęs pakeisti. Nebent truputį. Iš esmės, esam tokie, kokie gimstam. Žinoma, kai kuriuos mūsų bruožus suformuoja tai, ką matom augdami. Ir tai, kaip su mumis elgiasi kiti. Ir kaip dėl to jaučiamės.“
Blaja Konor nenori kartoti svetimų klaidų. Ji pasiryžusi mylėti savo pirmagimę Violetą ir duoti jai tai, ko negavo iš savo motinos. Tačiau su pirmagimiais ne visada lengva. Violeta – irzlus, neramus vaikas, kuris beveik niekada nesišypso. Netrukus Blaja supranta: kad ir ką darytų, Violetai vis tiek neįtiks. Su jos dukra kažkas negerai. O gal su ja pačia? Jos vyras Foksas mano, kad žmona viską išsigalvoja, nes su tėčiu Violeta elgiasi kitaip. Be to, jis nežino, kiek Blaja prisikentėjo vaikystėje. Niekas to nežino. Blaja trokšta būti gera mama. Tačiau ką daryti, jei Violetai to negana? Ir kaip bus su jų santuoka, jei užklups nelaimė, kurią nujaučia Blaja?
Ne trileris, ne detektyvas, bet taip prikaustė dėmesį! Skaičiau įsitempusi, neatsitraukdama, nes įdomu buvo iki paskutinio sakinio. Stipri ir sukrečianti, ypač mamoms. Be abejo, motinystė nėra vien tik drugeliai, gėlytės ir širdelės. Motinystė tarsi profesija, kuriai niekada nepasiruoši ir mokaisi visą gyvenimą. Tačiau kartais keliant didelius lūkesčius tenka nusivilti. Ar galima nemylėti savo vaiko? Ar gali ką tik gimęs kūdikis nejausti meilės savo motinai? Ir kai tas ryšys niekada neužsimezga, kokia jųdviejų ateitis, santykis, bendrystė? Tikiu, kad tai ne tik išgalvotas romanas. Ką tik pagimdžiusios moterys susiduria su ne vienu psichologiškai sunkiu iššūkiu, tačiau apie tamsiąją motinystės pusę, deja, bet garsiai nekalbama. Labai patiko trumpi skyriai ir dar trumpesni, kapoti, tiesmuki, aštrūs sakiniai. Rekomenduoju! Ši knyga jums sukels begales jausmų ir ilgai jos nepamiršite. Net paskutinis knygos sakinys – šokiruojantis. Bet, gaila, tęsinio nėra.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Knyginėtoja Vilma