Spalio 12 d. Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos Žiniasklaidos skaitykloje vyko susitikimas su istoriku, rašytoju, publicistu Jonu Kiriliausku.
Kuršėniškis J. Kiriliauskas itin daug dėmesio skiria savo gimtajam Kuršėnų miestui. Parašęs tokias knygas kaip „Kuršėnų vyniotinio istorija“ (2018), „Visi keliai veda į Kuršėnus“ (2018), „Pamiršti nepamiršti Kuršėnų krašto dvarai“ (2020), susitikimo metu pristatė ir naujausią savo knygą – „Liudas Alseika (1887–1960)“.
Kartu su autoriumi buvo aptariami ne tik istoriko darbai, bet ir jo prozos kūriniai. Iš gausybės autoriaus išleistų knygų, keturios jų yra grožinės. Tai antra knygos „Degantis birželis“ dalis bei „Su apkasų smarve“, kuriose veiksmas vyksta 1941 metų birželio mėnesį Lietuvoje. Sukilimas, trėmimai, karo pradžia – aktualios temos. Knygoje „Budėjimas“ apžvelgiamas visai kitas laikotarpis. Tai istorinis romanas apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius. Na, o esė rinkiniai „Savęs okupacija“ bei „Ženklai“ tarsi visai kitokie. Juose dažniausiai tiesmukai, sarkastiškai, ironizuojant perteikiamas rašytojo požiūris į aplinką, gyvenimo bendrakeleivius, tam tikros nuotaikos susifokusavimas. Keletą ištraukų iš šių esė rinkinių skaitė Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos dvyliktokai Kotryna Lučinskaitė ir Donatas Šiurkus.
Neseniai pasirodžiusi J. Kiriliausko knyga „Liudas Alseika (1887–1960): pasakojimai apie žmogų kelyje“ yra knyga apie Šiaulių krašto, Kuršėnų žemės žmogų, kuris puoselėjo dviračių turizmo vystymą, esperanto kalbą, buvo aktyvus, visuomeniškas, keliaujantis žmogus… Prisiminimais apie šį žmogų dalijosi ir vakaro viešnia, Liudo Alseikos anūkė Gaiva Rakauskienė.
Liudas Alseika asocijuojasi su didžiąja keliautojų aistra. Jis iš prigimties buvo visuomeniškas, pasaulio matęs žmogus, taip pat – žymus esperantininkas. Na, o esperantininkai yra keliautojai. Nepaisant to, kad ši kalba nėra taip plačiai paplitusi kaip buvo siekiama jos sukūrimo metu, šiuo metu Šiauliuose yra susikūręs esperantininkų klubas „Rūta“, kurio atstovė Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filialo vyresnioji bibliotekininkė Nijolė Petraitytė-Jurkovič pasidalijo prisiminimais ir mintimis apie Liudą Alseiką bei esperantininkų veiklą. Be to, kaip atskleidė viešnia, Kuršėnuose savo laiku netgi veikė esperantininkų draugija, o jai priklausė žymūs vietos veikėjai, tokie kaip Vacys Reimeris.
Lietuvos Respublikos Seimo narės Rimos Baškienės patarėja, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narė Ada Grakauskienė pasidžiaugė, kad „Kuršėnai turi savo istoriką, mylintį šį miestą ir kad miesto istorija, kuri jau užrašyta, nenugrims užmarštin. Jonas Kiriliauskas yra tarsi vedlys, raginantis domėtis ir gilintis į istoriją“.
Džiugu ir prasminga buvo iš arčiau susipažinti su Kuršėnų krašto žmogumi, aktyviu piliečiu, išmintingu kūrėju bei apžvelgti jo bene intensyviausią kūrybos tarpsnį.
Asta Gasiūnienė,
Informacijos ir vadybos skriaus informacijos specialistė
Nuotraukos autorės