Skip to content Skip to footer

Baisi naktis ta buvo,
Kai daug žmonių Tėvynėj žuvo.
Apliejo žemę kraujas –
Pravirko Lietuva…
Asta Nemunytė, 6 kl.

2024 m. sausio 12 d. Kurtuvėnų bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Aurelija Kniurienė ir Dubysos aukštupio mokyklos Kurtuvėnų skyriaus bendruomenė, kartu su visa Lietuva, dalyvavo akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, pagerbdami už šalies laisvę 1991-ųjų sausį kovojusius ir gyvybę paaukojusius žmones. Kurtuvėnų skyriaus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ugdytiniai, kartu su pedagogėmis, rinkosi mokyklos salėje, kur klausėsi vyresn. bibliotekininkės pasakojimo apie įvykius, kurie vyko prieš daugiau kaip trisdešimt  metų ir vienaip ar kitaip palietė kiekvieną mūsų šeimą. Dubysos aukštupio mokyklos muzikos mokytoja Indrė Pažereckienė pakvietė sugiedoti Lietuvos himną, dainuoti daineles apie meilę Lietuvai. Susirinkusieji klausėsi bibliotekininkės sekamo Vytauto Landsbergio kūrinio ,,Sausio sniegenos“ ir padavimo, iš kur atsirado neužmirštuolės.  Neužmirštuolė – trapus žiedelis, tapęs simboliu, neleidžiančiu pamiršti kraupių įvykių ir tikrosios laisvės kainos. Na, o sniegenos – „paukšteliai, kurie susitepę plunksneles krauju, vis dar atskrenda į Vilnių, kažkaip kitaip pačiulba ir prisimena Loretą ir kitus žuvusiuosius“. Vaikai buvo pakviesti pasigaminti neužmirštuolės žiedą iš spalvoto popieriaus ar modelino ir sniegenas iš popieriaus ir spalvotų siūlų.

A. Kniurienė pakvietė apžiūrėti bibliotekoje eksponuojamos parodos „Negęstantis laisvės laužas“. ,,Daug kas pamirštama, ištirpsta lyg sniegas pavasarį. Ištirpo ir kruvinas tos žiemos, tos nakties sniegas. Ištirpo jis tikrovėj, ištirpo atminty.“ (V. Landsbergis. Sausio sniegenos).

Mes, kaip ir paukšteliai, turime nepamiršti ir pasakoti savo vaikams, anūkams, kad ir jų atmintyje liktų tų dienų įvykiai, parodantys lietuvių drąsą išsaugojant laisvę ir nepriklausomybę.

Aurelija Kniurienė,
Kurtuvėnų bibliotekos vyresnioji  bibliotekininkė
Fotografijos Eglės Petrošienės, Simonos Daugėlienės

Komentaras