Tik prašau, neatimkit dainos,
Ji virš giedančio paukščio plevena,
Gula ilgesio mėliu lengvai
Ant gimtinės krūtinės žalios
Ir viltim nemaria suskardena.
Tik, prašau, neatimkit dainos
Kol manojoj širdy ji gyvena.
“Mano gyvenimo kredo atsispindi šiame trumpučiame eilėraštyje“ – taip save apibūdina tapybos darbų autorė, ilgametė pedagogė Alina Jonaitienė.
Gegužės 8 d. Bridų bibliotekoje vyko Alinos Jonaitienės tapybos darbų parodos „Gamtos atsivėrimai“ pristatymas ir poezijos vakaras. Į renginį Alina Jonaitienė atvyko ne viena – ją lydėjo bičiuliai iš Joniškio literatų klubo „Audruvė“. Jie skaitė savo kūrybą, dalinosi mintimis, prisiminimais ir širdžių šiluma.
Vakaro metu vyravo jauki, bendrystės kupina atmosfera. Džiaugiamės turėję progą sutikti šviesios sielos žmones ir pasimėgauti poezijos bei meno teikiamais išgyvenimais. Juk pavasaris – tai metas, kai gamta ir žmogus vėl atsiveria, o eilėraščiai skamba ypač prasmingai.
Šiandien, kai gyvenimas dažnai verčia skubėti, blaško informacijos gausa ir technologijų triukšmas, tokie renginiai tampa brangiu sustojimo momentu – galimybe pabūti su savimi, su menu ir kitais žmonėmis. Tapyba ir poezija – tai meno formos, kurios kviečia sustoti, įsiklausyti į save ir aplinkinį pasaulį. Jos kalba širdimi: vaizdais ir žodžiais atveria jausmus, kviečia mąstyti apie gyvenimo grožį, netobulumą ir prasmę.
Tiek poezija, tiek tapyba šiandien yra tylūs sąjungininkai mūsų vidinėje kovoje už ramybę ir autentiškumą. Jos primena, kad net ir greičiausioje kasdienybėje vis dar yra vietos grožiui, refleksijai ir sielos gelmei.
Marita Mačiulytė,
Bridų bibliotekos bibliotekininkė
Nuotraukos autorės
