Apnėja / Lorenzo Amurri. – [2020]. – 301, [3] p.
Autobiografinis romanas, tikra istorija be dirbtinio patoso ir tabu, apie gyvenimą pakeitusią nelaimę kalnuose, nepagražinta tiesa apie tai, koks jausmas gyventi savo kūno kalėjime, ilgą reabilitaciją ir bandymą „gyventi normaliai“.
Knygos autorius drąsiai ir atvirai pasakoja apie savo grįžimą į gyvenimą. Troškimą matyti, liesti, jausti. Vėl iki išnaktų vakaroti su bičiuliais, būti su mylima moterimi ir atsikariauti laisvę, kuri iš jo buvo atimta. Kiekvienas žingsnis – lyg lėtas kilimas į paviršių, vadavimasis iš gilios apnėjos bandant susigrąžinti tobulą ir nenutrūkstamą kvėpavimą.
Pagrindinis knygos veikėjas – dvidešimt šešerių metų Lorenzo Amurri, gyventis Romoje su savo mergina Johana. Jis yra muzikantas, groja gitara roko grupėje ir iš gyvenimo ima viską, ką tik šis gali suteikti. Tą rytą, kai jis išlipo iš šiltos lovos ir išsiruošė slidinėti, buvo paskutinis kartas, kai Lorenzo atsistojo ant savo kojų. Jis nesitikėjo, kad gyvenimo siužetas pasuks kardinaliai priešinga kryptimi.
Nelaimingas atsitikimas slidinėjimo trasoje, į purų sniegą paniręs veidas, apnėjos svaigulys ir ligoninė, kurioje vaikinui tenka išgyventi ilgą ir sudėtingą stuburo operaciją. Deja, prognozės prastos – Lorenzo Amurri nuo kaklo nebejaučia savo kūno.
Po mėnesių mėnesiais trukusios reabilitacijos klinikoje Šveicarijoje jaunas vyras išrašomas ir iš saugios bei rūpestingos aplinkos, nukeliamas gyventi į pragarą, kur apnėjos svaigulyje dusina ne oro trūkumas, o mintys apie savižudybę.
Lorenzo Amurri skaitytojus veda keliu, kuriame jis supranta, kad vienintelė tikroji judėjimo laisvė slypi minčių laisvėje. Intymi ir nepagražinta istorija pasakoja apie patirtį, kai kūnas ir galva gyvena du atskirus gyvenimus, ir apie mokymąsi susidoroti su mažiausiomis kasdienybės užduotimis. Taip pat apie gyvenimo džiaugsmo paieškas ir pasiryžimą susigrąžinti laisvę bei vėl sugroti gitara.
Atviras ir jautrus kūrinys 2015-tais metais buvo apdovanotas Europos Sąjungos literatūros premija.