Rugpjūčio 2 dienos pavakarės įvykiai ilgam įsirėš gilaitiškių atmintyje. Žinia, kad bus šventinama (palaiminama) Apšrujų kapinaitėse naujai suręsta koplytėlė, beregint apskriejo Gilaičių kaimo gyventojus.
Ko gero, visi, tą dieną ėję į apeigas, šventai tikėjo, kad naująją koplytėlę aplenks negandos ir nelaimės. Senosiose kapinaitėse, pasak gilaitiškių, nebelaidojama maždaug nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų. Tarpukariu čia buvo koplyčia, kurioje kaimo gyventojai meldėsi, buvo giedamos gegužinių giesmės. Per karą koplytėlė sudegė. Pokario sunkmečiu vietiniai gyventojai sumeistravo kitą, o vėliau dar porą kartų ji buvo atnaujinta. Gilaitiškiai iš savo namų į koplytėlę buvo sunešę šventųjų statulėlių, žvakidžių, vazų gėlėms, paveikslų religine tematika, maldaknygių. 2022 metų gruodžio 30 d. kilęs gaisras suniokojo nedidukę, apie 1,5 m. ilgio ir tokio pat pločio, prieš daugiau nei dešimtmetį kaimo bendruomenės įrengtą koplytėlę.
Naujosios koplytėlės palaiminimo apeigose dalyvavo Kužių parapijos klebonas Tomas Reinys, bendruomenės seniūnaitė Irena Šverienė, Kužių seniūnijos seniūnė Jolanda Rudavičienė, kaimo bendruomenės atstovai, kultūros ir bibliotekos darbuotojos. Seniūnė pasidžiaugė gyventojų susitelkimu ir vieningumu atstatant koplytėlę ir įteikė padėkos raštą Šverių šeimai, inicijavusiai bei vykdžiusiai koplytėlės statybos darbus. Dėkingumo žodžiai skriejo apeigose nedalyvavusiam Šverių sūnui, Gediminui Šveriui, kuris, aukodamas savo atostogas, sumeistravo labai dailią koplytėlę. Seniūnaitė Irena Šverienė tarsi kuklindamasi ir nenorėdama prisiimti sau ir savo šeimai pelnytos garbės, vis geru žodžiu minėjo eilę geradarių, prisidėjusių prie kilnios misijos. Už finansinę paramą padėkota Ramintai Šilerienei, Vilčiauskų šeimai, už pagalbą atliekant darbus – Genovaitei ir Jonui Bagdonams, Albertui Norvaišai, Edmundui Mereckiui, kaimo bendruomenės pirmininkui Tomui Ragelskiui ir, aišku, Kužių seniūnijos seniūnei Jolandai Rudavičienei, kuri padėjo įsigyti statybinių medžiagų. Seniūnaitė Irena Š. negailėjo gražių žodžių visiems neabejingiems kaimo gyventojams, kuriems rūpi senųjų kapinaičių likimas, randantiems laiko ne tik čia ateiti, bet ir pašluoti, pasodinti gėlę, surinkti šiukšles ir kt.
Palaiminimą suteikęs naujam statiniui ir žmonių suneštoms relikvijoms, parapijos klebonas Tomas užsiminė, kaip svarbu puoselėti, tinkamai prižiūrėti ir neleisti sunaikinti kaimo senąjį sakralųjį paveldą. Šiuos žodžius ir linkėjimus kiekvienas sustiprino savo išsakytose maldose.
Būnant malonioje bendrystėje, į švelniai vietinių vadinamus kapelius, nusileido tykus, šiltas vakaras, atnešdamas santarvę ir ramybę, o galvoje sukosi nežinia kiek kartų mano cituoti, JAV viceprezidento ir ekologo Alo Goro pasakyti žodžiai: „Neatidėk rytdienai to, ką gali padaryti šiandien. Gali beviltiškai šaukti praeinančiam laikui sustoti, bet laiko neveikia jokie prašymai ir maldavimai. Virš išblukusių kaulų ir susimaišiusių daugybės civilizacijų palaikų užrašyti jaudinantys žodžiai: „Per vėlu“. Nematomoje gyvenimo knygoje užfiksuoti mūsų budrumas ir aplaidumas“.
Rita Bielskienė,
Gilaičių bibliotekos bibliotekininkė
Nuotraukos Irenos Šverienės ir Ritos Bielskienės
