Aštuntoji diena / Thornton Wilder. – 2020. – 478, [2] p.
Romanas egzistencinis. Jame aiškiai jaučiami ryšiai su Šventuoju raštu, kuriame pasakojama apie pasaulio sukūrimą. Sakoma, kad Dievas sutvėrė pasaulį per septynias dienas. Ar lemta sulaukti aštuntosios – galimybės ištaisyti visas ankstesnes klaidas?. Autorius narpliodamas dviejų šeimų likimą, tarsi, analizuoja visą žmoniją ir jos ateitį.
1962-1963 rašytojas dvidešimt mėnesių praleido atsiskyręs nuo šeimos ir draugų. Tuo metu jis pradėjo rašyti romaną „Aštuntoji diena“. Knygos veiksmas prasideda atokiame kalnakasių kaimelyje, kur dvi šeimos – Ašliai ir Lansingai – susikimba dėl įvykdytos žmogžudystės.
Džonas Ašlis apkaltinamas nužudžius Lansingų šeimos galvą. Priežastis – menamas romanas su Lansingo žmona. Stebuklingas kaltinamojo Džono Ašlio pabėgimas mirties bausmės įvykdymo išvakarėse pradeda jo paties vaikų, bei Lansingo šeimos likimo pasakojimą. Šiek tiek detektyvinė ir tikrai filosofinė istorija – jaudinantis praeito amžiaus pradžios amerikietiškasis epas.
„Žmogus yra ne pabaiga, o pradžia. Mes gyvename antrosios kūrimo savaitės pradžioje. Mes esame aštuntosios dienos vaikai.“
„Nėra nei aukso amžių, nei tamsiųjų amžių. Tėra tik vandenyno monotonija, primenanti žmonių kartų kaitą, besikaitaliojant čia giedrai, čia darganai.“