Kuršėnuose pirmieji žydai apsigyveno apie 1750 metus, kadangi tuo metu pradėjo veikti jų kapinės. Pagal žydų tradicijas, pirmiausia buvo įkuriamos kapinės, o tik paskui maldos namai. Žydų mieste nuolat daugėjo.
1833 m. Kuršėnuose iš viso buvo 193 „sielos‘, gyvenusios 33 mediniuose namuose. Veikė 2 karčiamos ir medinė bažnyčia. 1841 miestelyje užregistruota 390 gyventojų. 1896 m. jau veikė 81 prekybos ir pramonės įmonė, daugiausia žydų. 1897 m. gyventojų surašymo duomenimis, Kuršėnuose gyveno 3 189 gyventojai, iš jų 1 542 žydų tautybės asmenys.
Tai sudarė 48,3 % visų miesto gyventojų. Iki 1923 m. jų šiek tiek sumažėjo, nes per šį laikotarpį dalis žydų emigravo į Pietų Afriką, Ameriką, Europos šalis ir kitur. Kita dalis nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą, kurio metu Kuršėnuose sudegė net 255 žydų namai. 1923 m. surašymo duomenimis, Kuršėnuose liko gyventi tik 841 žydai, iš jų 404 vyrai ir 437 moterys. O 1939 m. iš viso miestelyje gyveno 2 892 žmonės, iš jų apie 90 žydų (apie 31%).
Dar gyvi liudininkai, Izraelio Yad Washemo bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenys patvirtina, kad tarpukario Lietuvoje Kuršėnų miestelio centrinė dalis priklausė žydų tautybės piliečiams. Pagal vyriausybės duomenis, 1931 m. mieste buvo 55 parduotuvės ir prekybos namai, iš jų 50 priklausė žydams, iš 40 dirbtuvių – 27 žydų.
1941 metų liepos 21-ąją keletas kilometrų nuo Kuršėnų, Padarbių miškelyje, sušaudyta, įvairių šaltinių teigimu, nuo 120 iki 180 žydų tautybės vyrų.
Paskutinis Kuršėnų miestelio žydų istorijos puslapis užverstas tų pačių metų rugsėjo mėnesį. Tada didžioji likusių žydų dalis, apie 600, daugiausia moterys ir vaikai, išvežti į Žagarę. Dalis darbingų Kuršėnų žydų pateko į Pavenčių cukraus fabriko ir Daugėlių plytinės teritorijose įkurtas sunkiųjų darbų stovyklas. Čia jie dirbo iki 1944 metų sausio 30-osios. Abiejų stovyklų žydai sušaudyti netoli Kužių.
Šaltinis: Jonas Kiriliauskas, Rolandas Tamošaitis. Kuršėnų miesto žydų istorija. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, Šiauliai, 2007.
Vida Ragauskienė,
Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos
vyriausioji bibliotekininkė
Buvęs žydų restoranas. Šiuo metu čia veikia kelios įmonės. Vilniaus g., Kuršėnai. Nuotr. V. Ragauskienės, 2017 m. 
Buvusi žydų mokykla. Šiuo metu privatizuota. Nuotr. V. Rgauskienės, 2017 m. 
Kuršėnų mieto gaisrinė, kurios statyba tarpukariu dalinai finansuota žydų bendruomenės. Nuotr. V. Ragauskienės, 2017 m. 
Kuršėnų žydų senosios kapinės Pavenčiuose. Nuotr. V. Ragauskienės, 2017 m. 
Kuršėnų žydų senosios kapinės Pavenčiuose. Nuotr. V. Ragauskienės, 2017 m. 
Kuršėnų žydų senosios kapinės Pavenčiuose. Nuotr. V. Ragauskienės, 2017 m. 
Žydams priklausęs pastatas. Šiuo metu čia veikia Šiaulių bankas, įkurti gyventojų butai. J. Basanavičiaus g., Kuršėnai. Nuotr. V. Ragauskienės, 2017 m.