Skip to content Skip to footer

Kel­mės ra­jo­ne, Šau­kė­nų mies­te­ly­je, gy­ve­nan­tys Zo­sė ir Au­ge­ni­jus Amb­ro­zai bu­vo vie­ni iš pir­mų­jų fo­tog­ra­fų Lie­tu­vo­je įkū­ru­sių kil­no­ja­mą­jį fo­to­pa­vil­jo­ną. Bib­lio­te­ki­nin­kė ir buvęs policininkas fo­tog­ra­fa­vo, nes iš ma­žų at­ly­gi­ni­mų bu­vo sun­ku iš­lai­ky­ti tris vai­kus. Au­ge­ni­jaus Amb­ro­zo po­mė­gis fo­tog­ra­fi­jai at­si­ra­do vai­kys­tė­je. Jį ža­vė­jo pa­sa­ko­ji­mai apie dė­dės fo­tog­ra­fo gy­ve­ni­mą ir veik­lą. Bai­gęs tre­čią­ją kla­sę, va­sa­rą už­dir­bo pi­ni­gų pir­ma­jam sa­vo fo­toa­pa­ra­tui. Au­ge­ni­jaus tė­vai gy­ve­no Gai­liuo­se, 12 ki­lo­met­rų nuo Kel­mės. Suk­rapš­tęs pi­ni­gų fo­toa­pa­ra­tui Au­ge­ni­jus jo pirk­ti į Kel­mę ėjo pės­čias, nes jei­gu bū­tų iš­lei­dęs ka­pei­kų au­to­bu­so bi­lie­tui, ne­bū­tų už­te­kę svar­biam pir­ki­niui. Pir­ma­sis apa­ra­tas bu­vo „Ves­na“. Su juo ga­lė­jai pa­da­ry­ti 40 kad­rų. Fo­tog­ra­fa­vo au­džian­čią sa­vo ma­mą, drau­gus, vaiz­dus. Su­si­tuo­kę Zo­sė ir Au­ge­ni­jus Amb­ro­zai ap­si­gy­ve­no Šiau­liuo­se. Au­gi­no tris vai­kus. Jis dir­bo tuo­me­ti­nė­je mi­li­ci­jo­je, ji – cent­ri­nė­je mies­to bib­lio­te­ko­je. At­ly­gi­ni­mai ma­ži, o rei­kia iš­lai­ky­ti tris vai­kus. Vy­ras po­mė­gį fo­tog­ra­fi­jai pa­ver­tė pa­ja­mų šal­ti­niu. Lais­vu nuo tar­ny­bos me­tu įsi­dar­bi­no bui­ti­nio gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mo kom­bi­na­to fo­toa­tel­jė: „Tuo me­tu bu­vo ma­žiau fo­tog­ra­fų mė­gė­jų, to­dėl fo­toa­tel­jė kar­tais pri­trūk­da­vo fo­tog­ra­fų. Kaž­kas tu­rė­da­vo lik­ti atel­jė, jei­gu kas atei­tų fo­tog­ra­fuo­tis do­ku­men­tams ar po­rtre­tui, kaž­kas da­ry­ti re­por­ta­ži­nes nuo­trau­kas iš ves­tu­vių, krikš­ty­nų, lai­do­tu­vių. Aš ir bu­vau tas fo­tog­ra­fas, ku­ris dir­ba pa­gal iš­kvie­ti­mą lais­vu nuo tar­ny­bos me­tu“, – pa­sa­ko­ja po­nas Au­ge­ni­jus. Fo­toa­tel­jė bu­vo Kur­šė­nuo­se. Au­ge­ni­jus dir­bo Dau­gė­lių fi­lia­le. Su už­sa­ko­vais fo­tog­ra­fas su­da­ry­da­vo žo­di­nę su­tar­tį, ap­kal­bė­da­vo, kur pa­vyz­džiui, jau­na­ve­džiai pa­gei­dau­ja fo­tog­ra­fo, kur ne. Ir va­ži­nė­da­vo drau­ge su ves­tu­vi­nin­kais. Re­por­ta­ži­nių nuo­trau­kų tuo me­tu jau­na­ve­džiai už­si­sa­ky­da­vo už 80–140 rub­lių. Per mė­ne­sį fo­tog­ra­fui į bui­ti­nio gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mo kom­bi­na­to ka­są rei­kė­da­vo įneš­ti 250 rub­lių. Ki­ti pi­ni­gai bū­da­vo jo. Kar­tais A. Amb­ro­zas ne­ga­lė­da­vo iš­trūk­ti iš dar­bo, o už­sa­ky­mas fo­tog­ra­fuo­ti lau­kė. Tuo­met ir su­gal­vo­jo iš­mo­ky­ti fo­tog­ra­fuo­ti žmo­ną Zo­sę. Ji taip pat nuo ma­žens do­mė­jo­si fo­tog­ra­fi­ja. Su­do­mi­no kla­sės auk­lė­to­jas An­ta­nas Šil­ga­lis. Sėk­min­gai bai­gė kur­sus ir iš­lai­kė eg­za­mi­ną. Ap­si­gy­ve­nus Šau­kė­nuo­se fo­tog­ra­fi­ja pa­dė­jo ge­riau gy­ven­ti ir išė­jus į pen­si­ją. Įsi­gi­jo vers­lo liu­di­ji­mus, kil­no­ja­mą­ją fo­tos­tu­di­ją. Pra­dė­jo da­ry­ti vi­nje­tes abi­tu­rien­tams, mo­ki­nių kla­sių nuo­trau­kas. Iki 2004-ųjų dar dar­ba­vo­si se­na tech­ni­ka, juos­ti­niais fo­toa­pa­ra­tais. Vė­liau te­ko pe­rei­ti prie skait­me­ni­nės fo­tog­ra­fi­jos. Ta­čiau žmo­nės vis tiek no­rė­da­vo po­pie­ri­nių nuo­trau­kų. Jas spaus­din­ti tek­da­vo va­žiuo­ti į mies­tą. Fo­tog­ra­fas yra su­ren­gęs ke­lias­de­šimt pa­ro­dų – Vil­niu­je, Šiau­liuo­se, Kel­mė­je, Šau­kė­nuo­se, Lo­dzė­je (Len­ki­ja). Jo dar­bų yra įsi­gi­ję fo­tog­ra­fi­jų ži­no­vai iš Len­ki­jos, Šve­di­jos, Lie­tu­vos. A. Amb­ro­zo nuo­trau­ko­mis iliust­ruo­ta kny­gų. Fo­tog­ra­fi­jos pa­nau­do­tos kny­go­je „Kel­mės de­ka­na­to baž­ny­čios“. Fo­tog­ra­fas yra iš­lei­dęs at­vi­ru­kų rin­ki­nius su Šau­kė­nų vaiz­dais, „Kel­mė šerkš­no raš­tuo­se“, „Kel­mė spal­vų glė­by­je“, Kel­mė am­žių san­dū­ro­je“.

Jūra Valuckienė,

Bubių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė,

Komentaras