Sausio 26 d. Bazilionuose paminėtos filosofo, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataro, buvusio Lietuvos Sąjūdžio lyderio, žymaus politikos, kultūros ir visuomenės veikėjo, pasižymėjusio giliomis įžvalgomis, Romualdo Ozolo (1939–2015) 85–osios gimimo metinės. Šia proga vyko susitikimas-diskusija apie filosofo veiklą ir svarbą Lietuvos valstybės atkūrimo procese.
Iškilmingo renginio, pavadinto „Ozolas grįžta namo“ metu, įvyko oficialus R. Ozolo paramos fondo centro perkėlimo iš Vilniaus į Bazilionus, kuriuose prabėgo iškilaus visuomenininko vaikystė, jaunystė, susiformavo pasaulėžiūra, lėmusi jo veiklą, didžiulį įnašą į tautos laisvinimo darbus Atgimimo metais, paminėjimas. Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius padėkojo buvusiam fondo vadovui Eugenijui Skrupskeliui ir pasveikino naująjį fondo vadovą Rimantą Gorį – pagrindinį šio renginio sumanytoją, palikimo tyrinėtoją, kuris jau metus laiko dirba ir Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje vyresniuoju tyrėju.
Apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvavo R. Ozolą gerai pažinoję, su juo kartu veikę visuomenininkai ir mokslininkai: politinis veikėjas Arūnas Grumadas, istorikas prof. Arūnas Gumuliauskas, režisierius Gytis Padegimas, Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, Romualdo Ozolo paramos fondo direktorius Eugenijus Skrupskelis, dr. Algimantas Jankauskas. Apskrito stalo diskusiją moderavo Šiaulių rajono mero patarėja Rita Žadeikytė. Diskusijos metu pasisakęs režisierius G. Padegimas pabrėžė, kad Lietuvoje vis mažiau Lietuvos, į šalį braunasi „naujos vertybės“, kurios išstumia tikrąsias tautos ir kultūros vertybes. Vadinasi, kultūrą pakeičia pseudokultūra, netikri dalykai, kai svarbiausia yra įvaizdis. R. Ozolo rašytinio palikimo tyrinėtojas ir jo raštų sudarytojas dr. A. Jankauskas kalbėjo apie Lietuvos nacionalinės valstybės idėją, kurią turėjo ir dėl kurios atkakliai kovojo žymusis politikas. Tik suvereni valstybė gali garantuoti lietuvių tautos išlikimą ir pilnavertį gyvenimą. Istorikas sakė, kad dabarties politikai turėtų atsigręžti į R. Ozolą, kurį linkstama pamiršti. Mat R. Ozolas, kaip sakė daugelis diskusijos dalyvių (A. Rupšytė, dr. A. Gumuliauskas ir kt.), buvo kritiškas kai kurių Europos Sąjungos politikos aspektų atžvilgiu, visiškai neturintis asmeninio egoizmo, kuklus, paprastas, neprisitaikantis, nebijantis eiti „prieš srovę“, todėl dažnai nepatogus daliai dabartinių, linkusių susireikšminti, politikų.
Savo prisiminimais apie tėtį pasidalijo Lietuvos valstybės kūrėjo dukra Jurga. Bazilionų mėgėjų teatras R. Ozolo veiklos prasmingumą perteikė savo trumpu pasirodymu, akcentuojančiu kitų požiūrį į šį neeilinį politiką.
Dar kartą buvo galima įsitikinti, kad istorinė atmintis puoselėjama ir saugoma ne tik muziejuose, bet ir kiekvieno susirinkusio atmintyje…
Bibliotekos informacija
Nuotraukos Jūratės Formanskės ir Algio Mačiulio
