Rugsėjo 8–17 dienomis Lietuvoje vyksta Europos paveldo dienos (EPD). Tai kultūros paveldo pažinimo ir aktualizavimo akcija, kuria siekiama supažindinti visuomenę su kultūros paveldu bei didinti jos sąmoningumą kultūros paveldo vertės suvokimo ir išsaugojimo atžvilgiu. Minint Europos paveldo dienas, viešoji biblioteka paruošė įvairiausių renginių ir parodų visame Šiaulių rajone. Džiugu, kad Ginkūnų bibliotekoje vyko istoriko Jono Kiriliausko knygos „Pamiršti nepamiršti Kuršėnų krašto dvarai“ pristatymas , Gruzdžių Augustino Griciaus bibliotekoje veikia fotografijų paroda „Gruzdžių miestelis – anksčiau ir dabar“, o rugsėjo 15 d. Kuršėnuose startuoja interaktyvus orientacinis žaidimas „Kuršėnų gimtadienis kiTAIP!“.
Nematerialaus Europos paveldo sklaidai rugsėjo 14 d. popietę Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešoji biblioteka Renginių salėje surengė prisiminimų vakarą su dokumentų ir fotografijų parodos „Sąjūdžiui – 35: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ištakos šalyje ir Šiaulių rajone“ pristatymu. Renginio pabaigoje buvo parodytas ir bibliotekos darbuotojų Jonetos Filinskės ir Jono Bugailos parengtas LPS Šiaulių rajono skyriaus veiklos vaizdo filmas.
Susirinkusiems sveikinimo ir padėkos žodį už tuometę drąsą tarė Šiaulių rajono savivaldybės vicemeras Eimantas Kirkutis.
Bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Almantas Šlivinskas, pristatydamas parodą, priminė paties Sąjūdžio, kaip stagnacijos pertvarkos judėjimo ištakas, to laikmečio dvasią, nuotaikas ir siekius. Visa tai atsispindi ir parodos eksponatuose-dokumentuose, gautuose iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus, regiono archyvo bei fotografijose ir laikraščiuose, kurių dauguma pasiskolinti iš R. Ozolo paramos fondo, dalį jų bibliotekai padovanojo Algimantas Puodžiūnas, Arūnas Jakelaitis ir kt.
Susirinkę dalyviai dalijosi prisiminimais apie istoriškai labai reikšmingą laikotarpį, kuomet 1988 m. spalio mėnesį Šiaulių rajone įkurta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) taryba. Kuršėnuose, kultūros namuose spalio 3 d. įvyko LPS Šiaulių rajono iniciatyvinės grupės steigiamasis susirinkimas. Jo metu įkurta LPS Šiaulių rajono iniciatyvinė grupė, išrinkta taryba, kurią sudarė 15 asmenų: Pranas Andruškevičius, Kazimiera Arust, Jonas Bezaras, Algimantas Puodžiūnas, Arvydas Verseckas, Veronika Norvilienė ir kt. Tarybos pirmininku išrinktas Kuršėnų IV vidurinės mokyklos mokytojas Arvydas Verseckas. Rajone pradėjo registruotis pirmosios oficialios LPS grupės. Kuršėnų muzikos mokykloje vykusioje Sąjūdžio grupių konferencijoje išrinkti 5 LPS Šiaulių rajono delegatai į LPS steigiamąjį suvažiavimą – Pranas Andruškevičius, Jonas Bezaras, Pranas Mikutis, Arvydas Verseckas ir Sigitas Žostautas. Šiame 1988 m. spalį įvykusiame suvažiavime išrinktas LPS Seimas, kurio nariu nuo Šiaulių rajono tapo Arvydas Verseckas.
Džiugu, kad renginio metu buvo galima išgirsti tos neramios epochos įspūdžius iš pirmų lūpų asmenų, kurie tuo metu asmeniškai aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Buvęs LPS Šiaulių rajono skyriaus vadovas Arvydas Verseckas apie Sąjūdžio Šiaulių rajone pradžią kalbėjo, kad pažįstami žmonės, kaimynai, bendradarbiai susibūrė į grupę ir taip po truputį kūrėsi, mokėsi iš kitų miestų, kaip vykdyti veiklą. Anot A. Versecko, Sąjūdis kūrėsi, nes tuo metu paprasti žmonės norėjo pertvarkos, demokratijos ir neturėjo ko prarasti, išskyrus savo grandines. Pasidžiaugė sulaukęs 35-čio ir padėkojo bendražygiams už kartu bendromis jėgomis pasiektą tikslą, neperduodamą to laikmečio jausmą. Pranas Andruškevičius, aktyviai prisidėjęs prie Vyčio paminklo Kuršėnuose atstatymo, apie tuometinę nuotaiką Sąjūdžio veiklos metu atskleidė: „Buvo neramūs, bet įdomūs laikai. Džiaugiuosi, kad buvau su jumis“. Vienas iš LPS kūrėjų, Šiaulių Prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška pasidžiaugė, kad Sąjūdis, kaip politinis darinys, pasiekė pagrindinius išsikeltus tikslus, nes po to atsirado ir nepriklausomybė, ir himnas, ir litas, ir daugiapartinė sistema. Žymus rajono video metraštininkas Algirdas Kulikauskas susirinkusiesiems pristatė filmuotą medžiagą iš asmeninio archyvo apie Sąjūdžio metinių ir partizaninių kovų minėjimus Šiaulių rajone.
Buvęs Šiaulių m. aktyvus sąjūdietis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras Algimantas Sėjūnas akcentavo, kas yra tikrasis Sąjūdis ir ko siekė, prisiminė, kaip buvo neramu vykti į pirmąjį Seimo posėdį, tikintis KGB sužlugdymo. Kaip 1991 metų baisumus apibūdino pats A. Sėjūnas, „per vieną naktį iš netikinčiojo tapau tikinčiuoju“. Renginio pabaigoje, duodamas interviu „Šiaulių televizijos“ žinioms, pasakė: „Aš sužavėtas renginiu. Pamačiau, kaip kuršėniškiai gerbia istorinę atmintį, kokia puiki to meto fotografijų paroda, kokie masiniai susibūrimai čia vyko… Šaunuoliai!“
Visi pasisakę ar kitaip prie parodos atsiradimo prisidėjusieji svečiai apdovanoti atminimo dovanėlėmis, o norintys ekskursijos metu galėjo apžiūrėti atsinaujinusią biblioteką.
Parodą rengė Rimantas Gorys, Almantas Šlivinskas, Arvydas Verseckas, Joneta Filinskė, Asta Urbelienė. JI veiks iki rugsėjo 29 d., kviečiame apžiūrėti!
Informacijos ir vadybos skyriaus informacijos specialistė
Asta Gasiūnienė
Nuotraukos autorės
