Balandžio 24 dieną Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje vėl svečiavosi rašytoja Erika Amber. Prieš trejus metus jau bendravusi su skaitytojais, šįkart autorė sugrįžo kaip trijų knygų autorė, pristatydama savo naujausią kūrinį – psichologinį romaną „Vilko dukra“. Susitikimas buvo skirtas Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei.
Susitikimo metu E. Amber atvirai dalijosi savo kūrybine kelione, kalbėjo apie pirmąsias dvi knygas ir trečiąją – pačią artimiausią širdžiai. „Visos trys knygos labai skirtingos. Netelpu į vieno žanro rėmus“, – sakė rašytoja. Anot jos, paskutinė knyga gimė net po septynerių metų kūrybinės pertraukos. „Ilga pertrauka atsirado, nes ištiko gyvenimas. Reikėjo išmokti iš naujo atrasti save, suprasti, ko noriu ir priimti save. Tam prireikė laiko.“
Autorė rašo anksti rytais – tada, kai vis dar tylu, o dienos pareigos dar neperima visos energijos. „Dieną esu šimtu procentų mama, todėl rašymui lieka tik ankstyvas rytas.“ „Vilko dukra“ gimė per pusantrų metų – nuo pirmosios idėjos iki galutinio rezultato.
Romanas paliečia gilias ir aktualias temas: tėvų ir vaikų santykius, priklausomybes, patyčias, namų jausmą. Pavadinimas – „Vilko dukra“ – pasirinktas neatsitiktinai. „Vilko simbolika mane labai palietė. Žinojau pavadinimą tik pradėjusi rašyti. Bet jis atsiskleidžia tik knygos pabaigoje“, – pasakojo autorė.
Rašymo procesas, pasak Erikos, būna ir malonus, ir varginantis. „Kartais parašai dešimt puslapių ir jauti – ne taip. Tada viską ištrini. O kartais – viskas plaukia, sklandu, gražu.“ Autorė akcentavo, kad niekam neduoda skaityti rankraščio iki tol, kol padeda paskutinį tašką. „Taupau kitų laiką – kol vyksta taisymai, niekam nerodau. Kai baigiu – laukiu konstruktyvios kritikos.“
Erika rašo naudodama slapyvardį. „Nenorėjau būti tiesiog vardu ir pavarde. Iš pradžių galvojau būti Erika Ember, bet leidybos vadovė sakė – per daug E. Taip atsirado Amber – kaip gintaras. Kiekvienas žmogus skirtingas, kaip ir gintaro gabalėliai.“
Romaną autorė išleido savarankiškai – siekdama išsaugoti autorines teises. „Kai knygą atiduodi leidyklai – jos nebetenki. O man buvo svarbu išlaikyti visišką kūrybinę kontrolę.“
Pasak Erikos, kūryba – tai atskiras pasaulis. „Noriu, kad skaitytojas ištrūktų iš dabarties, pasinertų į kitą pasaulį. Todėl knygos veiksmas vyksta Amerikoje – vietoje, kuri nutolusi nuo mūsų kasdienybės.“ Ieškodama informacijos rašymui, autorė nevengia pasitelkti dirbtinio intelekto – tiek renkant medžiagą, tiek net kuriant knygos viršelį.
Šiuo metu Erika dirba prie ketvirtojo romano – rankraštis jau gerokai įsibėgėjęs. Susitikimo pabaigoje dalyviai turėjo progą užduoti klausimus autorei bei įsigyti jos knygų su autografu.
Kristina Ruočienė,
Informacijos ir vadybos skyriaus informacijos specialistė
Nuotraukos autorės
