,,Žudikas permetė per siją alpinistinę virvę. Vienas jos galas buvo keliskart apsuktas aplink storą metalinę viryklės rankeną ir užveržtas trigubu mazgu. Prie kito virvės galo pritvirtino didžiulį nerūdijančio plieno kablį, naudojamą rykliams žvejoti,- štai čia beprotybė pasiekė naują lygį, mat kūnas kabėjo pamautas per burną, tarsi auka būtų tapusi žvejo trofėjumi.“
Robertas Hanteris iškviečiamas į tokio žiauraus nusikaltimo vietą, kokio anksčiau jam dar neteko regėti. Tampa dar šiurpiau, kai skrodimo metu aptinkama nežinomo eilėraščio eilutė, žudiko palikta aukos kūne. Neilgai trukus randamas dar vienas kūnas. Nužudymo metodas ir braižas skiriasi, bet nevaldomas smurtas išduoda, kad šiuos nusikaltimus įvykdė tas pats žmogus. Hanterio nuogąstavimai pasitvirtina aptikus dar vieną eilėraščio citatą. Eilėraštis ne tik susieja du nužudymus, bet ir tampa įrodymu, kad pradėjo siautėti serijinis žudikas. Neturėdamas bemaž jokių teismo ekspertizės įrodymų, Robertas Hanteris privalo sučiupti tokį disciplinuotą ir organizuotą žudiką, kokio lig šiol nebuvo sutikęs. Šis žmogus mėgaujasi aukų baime, jam mirtis — pamoka, kurią aukos turi išmokti.
Chris Carter knyga „Genezė“ išlaiko daugumą elementų, dėl kurių skaitytojai mėgsta jo kūrybą: žiaurūs nusikaltimai, įtemptas tyrimas, gerai pažįstamas detektyvas Robertas Hanteris. Tačiau nors šie ingredientai čia ir vėl panaudoti, jų derinys šįkart, mano nuomone, paliko šiek tiek blankesnį įspūdį. Kaip ir ankstesnėse dalyse, autorius kuria šiurpiai detalų žmogžudysčių pasaulį – nusikaltimai tokie makabriški, kad kartais skaityti net nejauku. Jo gebėjimas įsiskverbti į serijinių žudikų psichologiją ir perteikti tai per tyrimo eigą išlieka stiprus. Tačiau, nors nusikaltimų pobūdis ir šokiruoja, šįkart siužetas neprikaustė taip stipriai kaip ankstesnėse knygose. Didžiausias nusivylimas man buvo pabaiga. Užuot pateikęs stiprų siužeto posūkį ar emociškai paveikią atomazgą, autorius paliko jausmą, tarsi kažko pritrūko – lyg istorija būtų išspręsta mechaniškai, be gilesnio poveikio. Apibendrinant, „Genezė“ nėra prasta knyga – autoriaus stilius išlieka stiprus, o žmogžudysčių vaizdavimas net verčia susimąstyti apie žmogaus tamsiąją pusę. Tačiau palyginus su kitomis jo knygomis, ši atrodo mažiau įsimintina.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Knyginėtoja Vilma