,,Viltis – pasaulietiškas reikalas. O gyvenimas – trapus. Kartais, net ir žinodami, kad jis suduš, laikomės jo įsikabinę per daug stipriai.“
Dačis – trylikametė, atsiskyrėlė paauglė. Taisyklės skirtos kitiems, bet ne jai. Negailestinga savo penkiamečio brolio gynėja bei savo motinos Star – vienišos mamos, negebančios pasirūpinti nei savimi, nei savo dviem vaikais, – globėja. Volkas visą gyvenimą nebuvo niekur išvažiavęs iš savo miestelio, kuriame užaugo kartu su Star. Nors ir tapęs policijos nuovados viršininku, jis vis dar laižosi senas žaizdas, atsiradusias jam paliudijus teisme prieš geriausią draugą Vincentą Kingą, kurį prieš keletą dešimtmečių teismas pasiuntė už grotų. Dabar jis visaip stengiasi apginti Dačis ir jos mamą. Galbūt keturiasdešimtmetis šerifas ir trylikametė paauglė nelabai ką turi bendra, bet juos vienija bendra patirtis, bylojanti, kad gyvenime tenka nusivilti. Tad kai Vincentui Kingui išėjus į laisvę Volką ir Dačis užgriūva bėdos, jiems nieko kito nelieka, tik pasiraitoti rankoves ir sutikti jas išskėstomis rankomis.
Nuostabus pasakojimas apie dviejų tipų šeimas – tas, kuriose gimstame, ir tas, kurias patys susikuriame. Štai tokias knygas norėtųsi paimti į rankas kuo dažniau. Istorija skaudi, jautri, paini, visada sunku skaityti apie gyvenimo nuskriaustus vaikus, bet be galo sodri ir išbaigta. Patiko veikėjų charakteriai, kurie buvo pilnai išpildyti. Ką jau kalbėti apie trylikametę pagrindinę veikėją. Tai, ką jai teko patirti, pakeltų ne kiekvienas suaugęs. Ši istorija iš tų, kuri sujaudins iki ašarų ir giliai įsirėš atminty. Tad jei norit pliūpsnio stiprių emocijų – rekomenduoju.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Knyginėtoja Vilma