Į raudonėlio kuplųjį žiedyną
Tris smilgas švytinčias smeigiu.
Takažolę rausvai baltom žvaigždelėm
Veju apie kotelį viržio skaudžiu violetu.
/Rudenė/
2021 metų rugpjūčio 12 d. Kairių bibliotekoje vyko edukacinis užsiėmimas „Šventųjų žolynų puokštė“, skirtas paskutinei vasaros šventei – Žolinei. Susirišti žolinių puokštes į biblioteką atvyko aktyvios skaitytojos su savo pačių rinktais ir paruoštais žolynais.
Renginio pradžioje Kairių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Ramutė Preimontienė supažindino su Žolinės šventės kilme. Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) – atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai šiuo metu jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo žemei už derlių ir grožį, taip ruošdavosi artėjančiam niūriam rudeniui ir žiemai.
Kiekvienas dalyvis stengėsi susirišti kuo gražesnę puokštelę, pasidalinti žiniomis apie žolynus. Aleksandra Janušienė renginio dalyvius supažindino su atsineštų žolelių, tokių kaip mėtų, melisos, čiobrelio, raudonėlio, ramunėlių, krapų ir kitų nauda.
Renginio metu Irena Speranskienė ne tik susirišo puokštę, bet ir skaitė lietuvių poetų eiles, renginiui suteikdama dar didesnio žavesio. Visos dalyvės dalijosi prisiminimais apie tai, kaip anksčiau buvo švenčiama Žolinė. Moterys pasakojo, kad šią dieną po mišių giminės ir kaimynai rinkdavosi kartu švęsti, nes buvo tikima, kad kitaip visi metai bus blogi, kad jei nešvęsi Žolinės, būsi neturtingas, nelaimingas. Prie vaišių stalo būdavo aptariami vasaros darbai, dalijamasi džiaugsmais ir rūpesčiais. Džiovinta Žolinės puokštė namuose buvo laikoma pagarbiai – greta šventųjų paveikslo.
Yra tikima, kad Žolinės puokštė gydo, saugo namus, lemia javų, daržovių, sodų derlių. Su šia mintimi dalyvės rišo žolynus, pasisėmė malonių, terapijai prilygstančių, emocijų, o puokštėmis papuošė savo namus.
Ramutė Preimontienė,
Kairių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė