Skip to content Skip to footer

ERMANYTĖ, IRENA TERESĖ – LIETUVOS KALBININKĖ

 *1937 m. liepos 3 Nugarėse, Kuršėnų vlsč., Šiaulių r. 1960 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1993 m. humanitarinių mokslų daktarė. Nuo 1961 m. dirba Lietuvių kalbos institute. Su kitais 1973–1997 m. rašė (t. 9-18) ir 1996–2002 m. redagavo (t. 17-20) „Lietuvių kalbos žodyną“. Paskelbė kalbos kultūros, toponimikos straipsnių.
1996 m. ir 2002 m.  jai paskirtos  Lietuvos nacionalinės premijos.

I. ERMANYTĖS KŪRYBA

Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. Su kitais, 1963 m.
Lietuvių kalbos antonimų žodynas. – Kaunas: Šviesa, 1985.
Frazeologijos žodynas. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, [2001].
Mokyklinis lietuvių kalbos antonimų žodynas. – Kaunas: Šviesa, 2002.
Antonimų žodynas / Lietuvių kalbos institutas. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2003 (Vilnius : Petro ofsetas).

APIE I. ERMANYTĘ

■ Irena Ermanytė: bibliografijos rodyklė / Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007.
Gyvenimas tarp žodžių, žodelių, žodelyčių: [pokalbis du humanitarinių mokslų daktare Irena Ermanyte, artėjant jos 70-mečiui / kalbėjosi] Violeta Černė. – Portr.  // Literatūra ir menas. – 2007, birž. 29, p. 19, 20.
Ermanytė Irena Teresė: [kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė]. – Portr. // Kuršėnų krašto žmonės. – Vilnius : Žuvėdra, 2011, p. 52.
Rumbinas, Stasys. Antonimai – svarbiausia Irenos Ermanytės triūso dalis: [apie kalbininkę, lituanistę I. Ermanytę ir pokalbį su ja]. – Portr. // Šimtas gyvenimų ir tūkstančiai darbų…. – Šiauliai: Saulės delta, 2003. – P. 126–127.